Grendzos Šv. Petro katalikų bažnyčia pastatyta 1907 m. Grendzos bažnyčia – be bokštų, 30 x 15 x 12 dydžio, stogas – iš skardos, įėjimo durys – iš galo, šonų ir abiejų zakristijų. Bažnyčios šonuose iš abiejų pusių yra po 3 langus, zakristijose – po vieną langą, altoriaus dalis įrengta lanko pavidalu. Bažnyčios sodą juosia betoninė tvora su šiferio stogu. Tai vienanavė bažnyčia, pastato grindys cementinės, lubos apkaltos lentomis, sudarančiomis lankus, choro patalpą laiko mūrinės kolonos. Vargonų nėra, yra tiktai fisharmonija.

Jaunbornėje galima apžiūrėti ant akmens pastatytą 2 m x 1,5 m x 2 m dydžio mūrinę koplytėlę su cinkuotos skardos stogu. Laukų riedulio antžeminiai matmenys yra 3,6 m x 2,5 m x 0,9 m. Iš esmes, koplytėle – tai mūrinis stulpas su niša, kurioje yra Mergelės Marijos, teikiančios nepaliaujamą pagalbą, paveikslas su mediniais rėmais. Ant rėmų lenkiškai užtašyta: 1907 m. spalio 15 d. Toliau prašymas į Dievo Motiną, kad suteiktų sveikatos. Po niša – žalvarinė plokštelė su užrašu lenkų kalba: „Matko Boska Nìeustajacej Pomocy Mòdl sìę za Nami” („Dievo Motina, teikianti nepaliaujamą pagalbą, melskis už mus“).

Tai nepaprastai vaizdinga vieta, su kuria siejasi romantinė legenda apie didžią ir ištikimą meilę tarp grafo Pliaterio dukters Emilijos ir lenkų karininko Josifo Karnickio. Tačiau jaunuoliams įvairiausiais būdais trukdė grafai Pliateriai, labai norėję savo dukrą ištekinti už kokio nors turtuolio iš jų sluoksnio. Emilija ir Josifas, apimti nevilties, nusprendė mirti: Josifas – nusišauti ant vieno iš Kraslavos piliakalnių, o Emilija – iššokti per langą iš trečio pilies aukšto. Po sutarto ženklo Josifas nusišauna, o Emiliją paskutinę akimirką išgelbsti jos tarnaitė. Josifą palaidojo jo mirties vietoje, kur šiuo metu yra paminklas.

Valstybinės reikšmės miestų statybos paminklas. Įrengta XVIII amžiuje kaip turgaus aikštė. Pagrindiniai pastatai buvo rotušė, pastatyta 1752 metais, ir vaistinė, kuri šiame pastate veikia nuo 1810 metų ir savo funkcijas atlieka iki šių dienų. Aikštę juosė vieno ir pusantro aukšto mediniai bei mūriniai pastatai su ūkiniais pastatais. Tai buvo prekybininkų ir amatininkų gyvenami pastatai, užvažiuojamieji kiemai su arklidėmis ir parduotuvės. Rytiniame aikštės gale stovėjo rotušė. Tai buvo atskirai stovintis dviejų aukštų pastatas su bokštu, kurio pirmame aukšte buvo muitinė, svėrimo ir kitokių matavimų patalpos, vėliau ir parduotuvės. Pirmosios Latvijos Respublikos metu turgaus aikštėje buvo ir Latvių draugijos namai. Nuo 2010 metų vasaros miestiečius ir jo svečius linksmina miesto herbo formos fontanas.

Grafų Pliaterių parko pakraštyje, iš dalies juosiama senų medžių, stovi liuteronų bažnyčia. Pirmas kertinis akmuo buvo padėtas 1935 metais, o bažnyčia pašventinta 1938 metais. Maldos namai veikė iki 1944 metų. 1984 metais ten įrengė muziejaus parodų salę, kuri ten veikė iki 1996 metų, kai bažnyčia vėl atiteko parapijai. Pamaldos Kraslavos liuteronų bažnyčioje vyksta pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį.

Medumų katalikų bažnyčia pastatyta 1933–1935 m. pagal architekto Pavlovo statybos projektą už bendruomenės lėšas, prižiūrint klebonui J. Ploniui.

Senosiose Lašų liuteronų kapinėse yra J. Rainio apdainuotos Mėnulio dukters (Idos Apsanės) šeimos kapai. Tai trys vienas šalia kito stovintys metaliniai kryžiai ant granito postamentų, ant kiekvieno kryžiaus iškaltas tekstas. I. Apsanės antkapiniame kryžiuje įrašyta: „Ida Marija Apsanė, gimė 1867 m. kovo 23 d., mirė 1887 m. balandžio 10 d.“. Granitiniame postamente įstatytas I. Apsanės portretas porceliano ovale.

Iš akmenų sumūryta bažnyčia pastatyta 1862 m. Vietinės reikšmės kultūros paminklas.

Pirma Piedrujos bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1632 metais. Ją pastatė Lietuvos valstybės kancleris kunigaikštis Leonas Sapiega. Ši bažnyčia sudegė, tačiau 1759 metais buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Piedrujos katalikų bažnyčioje yra iliuzorinis altorius. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.

Tarp nedaugelio Kraslavos savivaldybės stačiatikių cerkvių tik viena – Piedrujos stačiatikių cerkvė – gali didžiuotis šešiais kupolais. Tai viena gražiausių ir architektoniškai įdomiausių cerkvių Kraslavos savivaldybėje. Pastatyta 1885 metais, kuomet senoji medinė cerkvė daugiau negalėjo aptarnauti visų stačiatikių. Pamaldos vyksta kurį nors mėnesio šeštadienį, kai parapija susitaria su kunigu.

Pirma Pustinių bažnyčia buvo pastatyta 1737 metais, tai buvo medinis pastatas. 1817 metais pradėta statyti nauja bažnyčia. Ją mūrijo iš raudonų plytų, pamatus – iš tašytų akmenų. Bažnyčią baigė statyti 1899 metais, ją pašventino Mergelės Marijos ėmimo į dangų garbei. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.

Dabartinis Silenės katalikų bažnyčios medinis pastatas buvo pastatytas 1913 m., klebono Mikelio Skorupskio kunigavimo metais, netoli nuo sudegusios koplyčios, kuri buvo pastatyta 19 a. Silenės bažnyčia yra viena didžiausių medinių bažnyčių Rygos Metropolijoje ir pati didžiausia Jelgavos diecezijoje. Bažnyčios išplanavimas – kryžiaus formos; bažnyčia su vienu dideliu ir keliais mažais bokšteliais.

Pirma Skaistos katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1778–1788 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia sudegė. 1920–1921 metais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį.

Yra Skrudalienos valsčiuje, maždaug už 17 km nuo Daugpilio. Pastatyta 1800 m. kaip Červonkos Šv. Mikalojaus cerkvės filialas dvarininkui Folkerzamui priklausančiose žemėse.

Subatės sentikių maldos namai pastatyti 19 a. pabaigoje.

Pirma medinė bažnyčia buvo pastatyta 1822 metais kaip Elernės filialas. 1929 metais kanauninkas J. Borodzičius pastatė Varnavičiuose dabartinę mūrinę bažnyčią, esančią 3 km nuo ankstesnės bažnyčios vietos. Pamaldos vyksta I ir III mėnesio sekmadieniais.

Vecbuornės bažnyčios istorija yra nepaprastai įdomi todėl, kad Latvijoje yra dvi Vecbuornės bažnyčios. Viena – Latvijos etnografiniame buities muziejuje, antra – Kraslavos rajone, Kaplavos valsčiuje. Spėjama, kad senoji medinė Buornės bažnyčia, dabar esanti Latvijos etnografiniame buities muziejuje, pastatyta 1537 m. Paminklų apsaugos valdybos ir Etnografinio buities muziejaus siūlymu 1936 metais Vecbuornės bažnyčia buvo išardyta ir pervežta į Rygą. Paminklų apsaugos valdybos iniciatyva Buornėje tuojau prasidėjo naujos bažnyčios projektavimas ir statyba. Dabartinė Buornės bažnyčia buvo pastatyta ir pašventinta 1939 metais.

Pašventinta 2006 m. Bažnyčia įrengta buvusio dvaro ir Zemgalės stoties pastate (1928 m.).