1794 metais buvo įkurta Kaplavos parapija ir Dauguvos pakrantėje buvo pastatyta bažnyčia. 1889 metais buvo nuspręsta statyti naują mūrinę bažnyčią, ir tai buvo padaryta. Cerkvė buvo pašventinta Dievo Motinos globai pagerbti. Pamaldos vyksta kai kuriais sekmadieniais, kuomet parapija susitaria su kunigu.

Pirma Piedrujos bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1632 metais. Ją pastatė Lietuvos valstybės kancleris kunigaikštis Leonas Sapiega. Ši bažnyčia sudegė, tačiau 1759 metais buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Piedrujos katalikų bažnyčioje yra iliuzorinis altorius. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.

Tarp nedaugelio Kraslavos savivaldybės stačiatikių cerkvių tik viena – Piedrujos stačiatikių cerkvė – gali didžiuotis šešiais kupolais. Tai viena gražiausių ir architektoniškai įdomiausių cerkvių Kraslavos savivaldybėje. Pastatyta 1885 metais, kuomet senoji medinė cerkvė daugiau negalėjo aptarnauti visų stačiatikių. Pamaldos vyksta kurį nors mėnesio šeštadienį, kai parapija susitaria su kunigu.

Pirma Pustinių bažnyčia buvo pastatyta 1737 metais, tai buvo medinis pastatas. 1817 metais pradėta statyti nauja bažnyčia. Ją mūrijo iš raudonų plytų, pamatus – iš tašytų akmenų. Bažnyčią baigė statyti 1899 metais, ją pašventino Mergelės Marijos ėmimo į dangų garbei. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.

Pirma medinė bažnyčia buvo pastatyta 1822 metais kaip Elernės filialas. 1929 metais kanauninkas J. Borodzičius pastatė Varnavičiuose dabartinę mūrinę bažnyčią, esančią 3 km nuo ankstesnės bažnyčios vietos. Pamaldos vyksta I ir III mėnesio sekmadieniais.

Vecbuornės bažnyčios istorija yra nepaprastai įdomi todėl, kad Latvijoje yra dvi Vecbuornės bažnyčios. Viena – Latvijos etnografiniame buities muziejuje, antra – Kraslavos rajone, Kaplavos valsčiuje. Spėjama, kad senoji medinė Buornės bažnyčia, dabar esanti Latvijos etnografiniame buities muziejuje, pastatyta 1537 m. Paminklų apsaugos valdybos ir Etnografinio buities muziejaus siūlymu 1936 metais Vecbuornės bažnyčia buvo išardyta ir pervežta į Rygą. Paminklų apsaugos valdybos iniciatyva Buornėje tuojau prasidėjo naujos bažnyčios projektavimas ir statyba. Dabartinė Buornės bažnyčia buvo pastatyta ir pašventinta 1939 metais.

Amatininkystės muziejus

Agluonos Stebuklingosios Dievo Motinos šventas paveikslas. 14 Kryžiaus kelio paveikslų. Baltoji salė. 1699 m. įkurtas vienuolynas. Jau 10 metų vyksta nepertraukiama Švenčiausiojo Altoriaus adoracija.

Upursalos aukojimo akmuo – sena latgalių kulto vieta, esanti Rušonos ežero saloje, kuri taip ir vadinama – Upursala, aukų sala. Centrinėje salos dalyje yra pailgas kauburys, aukščiausioje jo vietoje stūkso akmuo, kurį žmonės ir dabar vadina aukojimo akmeniu. Pasak padavimo, kad ant akmens kažkada buvo iškalti rašmenys ir prie jo vesdavo aukojamus ėriukus. Mūsų dienomis jau nebeįmanoma įžiūrėti, kas iškalta akmenyje. Aukų akmuo yra 1,2 m aukščio, jo apimtis palei žemę – 5,5 m.

19-ojo amžiaus pirmoje pusėje statytas malūno pastatas su išlikusia visa grūdų malimo įranga ir reikmenimis.

Dvaro rūmai (dabar – Balvių pagrindinė mokykla) ir parkas, arklidės, svirnas

Bebrenės dvaro rūmų kompleksas yra Bebrenės parke, kuris yra vienas išraiškingiausių angliškojo stiliaus parkų Latvijoje. Į rūmų kompleksą įeina 1896 m. pastatyta grafų Pliaterių–Zybergų rūmai (dabar – Bebrenės vidurinė mokykla), rūmų vartai, virtuvės pastatas, dvaro valdytojo namas, namukas virš rūsio, malūnas (1836 m.) ir arklidės. Rūmų statybą 19 a. pabaigoje pradėjo grafas Stanislavas Kostka Pliateris-Zybergas, kuriam priklausė Bebrenės dvaras. Pagrindiniai rūmai – prancūzų renesanso stiliaus (suprojektuota lenkų architekto L. J. L. Markoni, 1834–1919 m.). Iki mūsų dienų iš dalies išliko požeminis perėjimas iš rūmų rūsio į virtuvės pastatą. Naujosiose Bebrenės kapinėse yra išlikusi ir grafų giminės koplyčia (pastatyta 1875 m.).

Dvaras su parku įsikūręs ant nedidelės upės Feimankos kranto, šimtamečių liepų paunksnėje. Dvaro rūmai pastatyti 16 a., o 19 a. jie tapo garsūs dėl prabangaus šeimininkų gyvenimo būdo ir triukšmingų priėmimų. 20 a. rūmų patalpos buvo perduotos menininkų, rašytojų, kompozitorių reikmėms.

Dvaras iškilo 19 a. šalia Rusijos carų kelio į Europą, medinius pastatus supa didelis parkas su retų rūšių medžiais, saugomais valstybės, parke buvo pastatytas nepaprastas vandens malūnas. Ekskursijas veda Salnavos mokyklos gidai.

Vienuolyno kompleksas pastatytas pagal tradicinį bernardinų vienuolyno pavyzdį, su vidiniu kiemu. Tai vienas iš retų 18 amžiaus tokios rūšies architektūros paminklų Latvijoje.

Matomi geologiniai dariniai, daugiau kaip 300 milijonų metų senumo smiltainis ir baltasis molis.

Pirmos bažnyčios pašventinimas įvyko 1840 metais, ji buvo pašventinta šv. Jurgio garbei. Ji yra turgaus aikštėje, bet 1878 metais buvo nugriauta. Naujų maldos namų statyba dabartinio savivaldybės tarybos pastato vietoje (Rīgas g. 51) buvo baigta 1859 metais. Ją pašventino Dievo Motinos globai pagerbti. Antrojo pasaulinio karo metais ši bažnyčia sudegė. 1864 metais uždarė katalikų vienuolyną, kuris buvo pastatytas 1789 metais už grafienės Augustės Pliaterytės pinigus ligoninės ir moterų vienuolyno reikmėms, o pastatas buvo perduotas stačiatikių cerkvei įkurti. Šiame name cerkvė veikia iki šių dienų. Pamaldos vyksta per didžiąsias šventes, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

Ambelių Šv. Jurgio katalikų bažnyčia pastatyta iš medžio, 13 m ilgio ir 8 m pločio, šiferiu dengtu stogu, pamatai sumūryti iš akmenų, ant stogo nedidelis bokštelis su kryžiumi. Apie tai, kada bažnyčia pastatyta, žinių nėra, tačiau netiesioginė informacija liudija, kad 1782 m. ji jau stovėjo.

Atminimo akmuo selekcininkui Pauliui Sukatniekui (1991 m.). Tai dėkingumo ženklas už P. Sukatnieko viso gyvenimo darbą – įvairioms Latvijos gamtos sąlygoms tinkančių kelių vynuogių rūšių išvedimą. Akmuo yra prie „Apsīšu“ („Drebulių“) namo, kuriame visą gyvenimą gyveno ir dirbo žymus selekcininkas.