Padavimas apie Baltijos ežerų krašto atsiradimą

Tai nutiko seniai seniai, kai Dievas kūręs pasaulį ir ėmęsis Baltijos ežerų krašto kūrimo. Vos pradėjus darbą, iškart prisistatęs Velnias ir taręs: „Imk mane į pagalbą!“ Dievas pasikasęs barzdą, pagalvojęs ir priėmęs. Prisakęs, kad rimtai dirbtų, žemę sulygintų. Gerai! Velnias sukaitęs rovęsis per Ludzos apskritį, tada per Bukmuižą, Andrupenę, Dagdą, Kraslavą ir Daugpilį nukakęs iki Aukštaitijos. Čia vėl sutikęs Dievą. Prašąs priimti darbą! Dievas pasilipėjęs į dangaus prieangį, apžiūrėjęs Velnio veiklą ir sumišęs griebęsis už galvos. „Vaje! Beveik visas Baltijos ežerų kraštas vien kalnai ir ežerai!“ Dievas nenorėjęs tokio darbo priimti ir pasakęs, kad Velnias viską sulygintų. Velnias nusivėpęs ir taręs: „Gerai pagalvok! Jei mano darbas liks nepataisytas, tai nuo to mums abiem bus tik naudos“. „Kokia nauda iš tokio darbo?“ – Dievas pasipiktinęs. Bet Velnias paaiškinęs: „Tavo lygiais keliais žmonės važiuos snausdami. Mano keliais niekas negalės ramiai pravažiuot. Kuris nors, žemyn leisdamasis, pašauks tave: „O Dieve, kaip pasivažinėjom!“ Kitas, kalnan kildamas, prisimins mane: „Kad jį Velnias tokį kalną!“ Dievas galvojęs ir pripažinęs Velnio darbą tinkamu.

Savo ruožtu mes, lankydami Baltijos ežerų kraštą, iki širdies gilumų džiaugiamės regiono žavinga gamta bei sužinome, kiek daug pasakiškų legendų ir paslapčių turi turizmo objektai, kuriuos galime apžiūrėti leisdamiesi į įspūdingas keliones po Baltijos ežerų kraštą.