Tipiškas mūrinės bažnyčios pavyzdys. Pastatyta iš pilkųjų akmenų 1852 m. pagal architekto Paracco projektą.

Bažnyčios statybos darbai baigti 1936 m. Bažnyčia pašvęsta Sopulingajai Dievo Motinai (centrinis altorius). Čia galima apžiūrėti 20 a. pradžios šventus paveikslus, bažnyčios šventoriuje stovinčią Fatimos Dievo Motinos statulą. Suvenyrų galima įsigyti vykstant mišioms ir bažnytinių švenčių metu.

Pastatyta 1797 m. Bažnyčios renovacija – 2004 m.

Pirmą Izvaltos medinę bažnyčią pastatė 1625 metais. XVIII amžiuje ją perstatė, o Livonijos vyskupas sufraganas Antonas Ostrovskis ją pašventino šv. arkangelo Mykolo garbei. 1635 metais jėzuitai įkūrė Izvaltoje misijos punktą. Jiems buvo patikėta bažnyčia ir parapijos probsto pareigos. 1896 metais buvo pastatyta dabartinė Izvaltos bažnyčia, nes senoji buvo beveik sugriuvusi. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.

Medinė katalikų bažnytėlė, pastatyta 1741 m., šalia jos stiebiasi nauji, gražūs Dievo namai, didesni ir didingesni, atvėrę duris tikintiesiems 2003 m. spalio 5 d.

Valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Galima apžiūrėti meno kūrinius – altorius, sakyklą, skulptūras, grafų Hilzenų šeimos paminklą ir kt.

1882 m. įkurtas parkas yra tarp Rygos ir Paradės gatvių. Jį įrengiant aktyviai dalyvavo Pavelas Dubrovinas, kuris 1876–1890 metais buvo miesto meras. Todėl parkui suteiktas jo vardas. Miestiečių pamėgta poilsio vieta. Karštomis vasaros dienomis parke prie didelio fontano galima atrasti gaivinančią vėsą. 2007 m. rugsėjo mėn. parke atidengtas P. Dubrovinui skirtas paminklas.

Amatininkystės muziejus

Lielbornės ponų namas šiuo metu yra labai apleistas. Iš buvusių dvaro pastatų išliko tiktai senieji rūmai ir ūkiniai pastatai. Iš šalia buvusio malūno beliko griuvėsiai. Kaip atrodė Lielbornės dvaras, galima matyti V. Z. Stafenhageno graviūrų albume. Tada ponų namą sudarė trys dalys – senieji rūmai, jungiamosios dalys ir naujieji rūmai. Senieji rūmai galėtų būti 18 a. statinys, dviejų aukštų, su stačiu dvišlaičiu stogu. Ant fasado matomi piliastrai. Jungiamoji dalis – vieno aukšto. Už jos buvo 19 a. pirmojoje pusėje pastatytas klasicizmo stiliaus pastatas. Namo centrą išskiria rizalitai su trikampiu frontonu ir balkonu virš priebučio. Priešais priebutį, vingyje, eina kelias. Šalikelė atitverta tvorele, toliau yra apžvalgos aikštelė, nes nuo aukštos kalvos, ant kurios yra dvaro centras, atsiveria puikus vaizdas į aplinkinius laukus, valstiečių namus ir Dauguvą. Šių vietų grožį savo kelionės užrašuose yra pažymėjęs ir vokiečių poetas H. Heinė.

Dvaras pastatytas 19 a. pabaigoje. Išliko ponų namas, dvaro parkas.

1908 m. pastatyta cerkvė yra monumentalus akmeninis rusiškojo stiliaus pastatas, tai didžiausia kaimiškoji stačiatikių šventykla Latvijoje.

Vienuolyno kompleksas pastatytas pagal tradicinį bernardinų vienuolyno pavyzdį, su vidiniu kiemu. Tai vienas iš retų 18 amžiaus tokios rūšies architektūros paminklų Latvijoje.

Dvietės Šv. Stanislovo Kostkos katalikų bažnyčia pastatyta 1864 m. baroko stiliumi, dvarininko Kazimiero Pliaterio-Zybergo lėšomis. Žymus valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas prabangiausių sakralinių baroko interjerų Daugpilio rajone.

Červonkos (Vecsalienos) dvaras pastatytas 1870 m. neogotikiniu stiliumi, jis išsidėstęs 19 a. sukurtame parko įlinkyje. Rūmai – gana vaizdingas pastatas su dinamiška ir sudėtinga tūrio kompozicija – tikra pasakų pilis. Pastatas su stačiu dvišlaičiu stogu. Jo plastiką padidina rizalitai, mezoninai, bokštas. Ypač kruopščiai sukurtos detalės. Jos įvairiopos, veiksmingai paryškinančios tūrio erdvinio sprendimo išraiškingumą. Pavyzdžiui, langų angos – strėlinės, segmentiškos, stačiakampės ir apskritos. Skiriasi ir jų dekoratyvinė apdaila bei komponavimas fasade. Jos sugrupuotos po dvi, tris ir keturias, vietomis matoma arkada. Didžiosios salės ir antrojo aukšto apskritų langų dekoras yra sujungtas. Tai trys įspūdingos strėlinės arkos, kurias laiko kolonos, kurios išskiria šią pastato dalį iš kitų. Išliko barono kabineto lango vitražas ir didžioji salė su nuostabiomis lubomis. Šalia rūmų ir dvaro pastatų yra driekiasi 3 ha dydžio laisvu stiliumi suplanuotas parkas, kuriame yra mažiausiai 14 egzotinių medžių rūšių.

Pirmos bažnyčios pašventinimas įvyko 1840 metais, ji buvo pašventinta šv. Jurgio garbei. Ji yra turgaus aikštėje, bet 1878 metais buvo nugriauta. Naujų maldos namų statyba dabartinio savivaldybės tarybos pastato vietoje (Rīgas g. 51) buvo baigta 1859 metais. Ją pašventino Dievo Motinos globai pagerbti. Antrojo pasaulinio karo metais ši bažnyčia sudegė. 1864 metais uždarė katalikų vienuolyną, kuris buvo pastatytas 1789 metais už grafienės Augustės Pliaterytės pinigus ligoninės ir moterų vienuolyno reikmėms, o pastatas buvo perduotas stačiatikių cerkvei įkurti. Šiame name cerkvė veikia iki šių dienų. Pamaldos vyksta per didžiąsias šventes, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

Yra Mežciemyje prie Garnizono kapinių. Šie Dievo namai pastatyti stačiatikių stiliumi, kuris buvo būdingas šiaurinei Rusijos daliai. Cerkvės statybą finansavo Peterburgo pirklys M. Čukasovas. Projektas ir statybos priežiūra buvo karo inžinieriaus Raševskio žinioje, o ją statė Daugpilio tvirtovės amatininkai. Cerkvė pašventinta 1897 m.

1794 metais buvo įkurta Kaplavos parapija ir Dauguvos pakrantėje buvo pastatyta bažnyčia. 1889 metais buvo nuspręsta statyti naują mūrinę bažnyčią, ir tai buvo padaryta. Cerkvė buvo pašventinta Dievo Motinos globai pagerbti. Pamaldos vyksta kai kuriais sekmadieniais, kuomet parapija susitaria su kunigu.

Statyba vyko nuo 1937 iki 1940 m. Būdinga tai, kad varpinės bokštas yra toliau nuo pačių maldos namų. Į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą įtraukta maldos namų knyga, išleista 1608 m.

Subatės miesto istorinis centras priskirtas valstybinės reikšmės kultūros paminklų kategorijai. Apžiūrėtini objektai: pastatai Subatės turgaus aikštės pietinėje dalyje, Brīvības gatvės porinių numerių pusės pastatai, Brīvības gatvė 100 m pietvakarių kryptimi nuo 28 namo, alėja pietryčių kryptimi iki ežero, linija vakarų kryptimi palei ežerą iki Baznīcas gatvės 41 namo, Baznīcas gatvės neporinių numerių pusės pastatai, Ilūkstes gatvės porinės numerių pusės pastatai, alėja nuo Ilūkstes gatvės 10 namo iki Pētera gatvės 1 namo, linija šiaurės rytų kryptimi iki buvusių žydų kapinių rytinio kampo, kapinių rytinės ir pietinės ribos, linija pietvakarių kryptimi palei ežerą iki Upes gatvės 24 namo namam, linija vakarų kryptimi iki Ziemeļu gatvės 4 namo, Ziemeļu gatvės porinių numerių pusės pastatai, Domes gatvės neporinių numerių pastatai nuo 49 namo iki Turgaus aikštės. Smulkesnė informacija: www.visitdaugavpils.lv

Valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Kraslavos katalikų bažnyčia – ryškiausias baroko architektūros pavyzdys Latgaloje, ji statyta 1755–1767 m. Pastatą projektavo italų architektas A. Parako. Ši trijų navų bazilika be bokštų, su monumentaliomis santūrių barokinių formų vidaus patalpomis, iš pradžių buvo sumanyta kaip Infliantijos vyskupo katedra. Jos pradininkai buvo grafai Pliateriai. Bažnyčią puošia 13 altorių. Centrinės altoriaus freskos „Šventasis Liudvikas eina į kryžiaus žygį” autorius yra italų menininkas F. Kastaldi. Vėliau centrinį altorių papildė to paties pavadinimo lenkų menininko J. Mateiko altoriaus paveikslas. 1775 metais po bažnyčia įrengė grafų Pliaterių šeimos kapus. Bažnyčioje buvo saugomos šventojo Donato relikvijos, kurios popiežiaus Pijaus VI leidimu 1775 metais buvo atvežtos iš Romos katakombų. 1790 metais įkūrė šventojo Donato šventę, kuri švenčiama pirmą sekmadienį po šv. Petro dienos. 1757–1844 metais prie bažnyčios veikė Religinis seminaras – pirma aukštoji mokykla Latvijoje. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną