Nepaprastas tuo, kad tai vienintelis Latvijoje rekonstruotas olandiško tipo malūnas su keičiamu tambūro mechanizmu.

Ilūkstės liuteronų bažnyčia (1865 m.) istorijos vingiuose nukentėjo ne kartą. Per Pirmąjį pasaulinį karą šventykla buvo sugriauta, paskui atstatyta bendruomenės lėšomis (1928 m.). Šeštajame 20 a. dešimtmetyje sovietų valdžia atėmė bažnyčios pastatą iš bendruomenės ir pritaikė jį „pasaulietiniams tikslams“. Ten buvo ir klubas, ir kino teatras, ir galiausiai rajono vaikų sporto mokykla. Bendruomenė savo nuosavybę atgavo dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir 1993 m. čia įvyko pirmosios mišios. Bendruomenė įdėjo milžiniškas pastangas ir dabar bažnyčia vėl įgyjo anuometinį pavidalą. Iš naujo pastatytas bokštas, yra altorius (jį įrengė ir vidaus darbus atliko Rygos amatų mokyklos auklėtiniai), fisharmonijos, sakykla ir kitas inventorius. O bažnyčios bokšte skamba varpas, kurį padovanojo Hadreslevos (Danija) bendruomenė.

Bažnyčia dominuoja Viliakos kraštovaizdyje. Statyta 6 metus, pradėjo veikti 1891 m.

Bažnyčios altoriai – gotikinio stiliaus.

Ikonos, varpinės bokštas su sunkiausiu Baltijos šalyse varpu (5 t). Jis išlietas iš Latgalos sentikių suaukotų sidabrinių rublių. Galima apžiūrėti 16 a. pabaigoje sukurtą ikoną „Dėl Tavęs džiaugiuosi“. Veikia sekmadieninė mokykla.

Pirmoji žinoma katalikų bažnyčia buvo medinė, manoma, kad pastatyta 16 amžiuje. Ji buvo sugriauta Švedijos ir Lenkijos karo metu. Naują medinę bažnyčią pastatė Jėzuitai 1677 m., tačiau 1766 m. jos vietoje buvo pastatyta nauja, jau trečioji medinė bažnyčia, o 1816 m. Ivetos Seleckos lėšomis iškilo dabartinė mūrinė bažnyčia. Po bažnyčia yra rūsiai, liudijantys, kad savo laiku ten buvo laidojami vienuoliai. Pasak bendruomenės seniūno, 2016 m. Rušonos bažnyčia galės minėti savo 200 metų jubiliejų. Jau dabar bažnyčios drabužinėje rasta istorinių liudijimų, pavyzdžiui, anksčiau gyvenusių kunigų maldynų.

Stačiatikių Dievo Motinos Gimimo cerkvės (1880 m.) prieglobstyje anuomet veikė ir vienuolynas, ir septynmetė gimnazija. Ši cerkvė taip pat išgyveno karo griovimus ir sovietų valdžią, kuri cerkvę uždarė. Šventyklos atnaujinimo darbai pradėti 2001 m. Nedidelei cerkvei, pastatytai iš raudonų plytų, būdinga tapyba ant išorinių sienų.

Upursalos aukojimo akmuo – sena latgalių kulto vieta, esanti Rušonos ežero saloje, kuri taip ir vadinama – Upursala, aukų sala. Centrinėje salos dalyje yra pailgas kauburys, aukščiausioje jo vietoje stūkso akmuo, kurį žmonės ir dabar vadina aukojimo akmeniu. Pasak padavimo, kad ant akmens kažkada buvo iškalti rašmenys ir prie jo vesdavo aukojamus ėriukus. Mūsų dienomis jau nebeįmanoma įžiūrėti, kas iškalta akmenyje. Aukų akmuo yra 1,2 m aukščio, jo apimtis palei žemę – 5,5 m.

Pirmąją koplyčią 17 a. pastatė Pasienės domininkonai, o šių dienų mūrinė bažnyčia su labai storomis sienomis pastatyta 1813 m. Brodaižos dvarininko K. Kiborto lėšomis. Bažnyčia yra vienanavis pastatas su nedideliu bokšteliu ir dviem altoriais; saugoma valstybės.

Dabartinė Daugpilio sinagoga – Kadišo maldos namai, pastatyti 1850 m.

Dabartinė bažnyčia pastatyta 1859 m. Medžio drožiniais papuoštas Šv. Dvasios altorius ir medinės šventųjų statulėlės.

Takas vinguriuoja vaizdingiausiais Ilžos (Ludzos) upelio krantais, per seną Everso dvaro parką, palei katalikų bažnyčią ir dvaro pastatus iki Felicianovos dvaro ir malūno.

Ilūkstės katalikų bažnyčia pastatyta 1816 m. Katrynos Zybergos ir buvo perduota unitams. 1961 m. bažnyčia perėjo į stačiatikių rankas, o nuo 1920 m. ja vėl naudojasi katalikų bendruomenė.

Juzefovos (Jezupovos) Šv. Petro ir Povilo katalikų bažnyčia pradėta statyti 1934 m., baigta 1961 m. Pastatyta bažnyčia buvo atimta ir perduota klubui įrengti. 1989 m. grąžinta bendruomenei.

Kraslavos sentikių parapija datuojama 1850 metais. Kuriais metais pastatyti maldos namai, tikslios informacijos nėra. Nuo seno iš gyventojų pasakojimų žinoma, kad kažkoks prekeivis atidavė savo ūkinius pastatus parapijai, kad juos pertvarkius būtų galima įkurti maldos namus. 2002 metais Kraslavos sentikių bažnyčioje kilo gaisras, sunaikinęs seną medinį pastatą. Nauja bažnyčia buvo pastatyta panaši į senąją, bet tai plytinis pastatas ir daug erdvesnis.

Vabuolės valsčiui būdinga tai, kad čia buvo ir šiandien pakelėse tebestovi daugiausiai kryžių palyginti su visa Latvija. Po 19 a. penktojo dešimtmečio įvykių dauguma jų buvo sunaikinti. Iš 44 Nukryžiuotųjų šiandien likę tiktai 29. Praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje šių vietų gyventojai pamažu pradėjo atkurti kryžius. 1998 m. Skrindų muziejus Kultūros ministerijos skirtomis lėšomis atstatė valsčiuje 2 kryžius su Nukryžiuotuoju. Padedant kultūros kapitalo fondui kryžių atstatymo darbai Vabuolės valsčiuje tęsiami toliau.

Viena puošniausių Latgalos katalikų bažnyčių, pastatyta 1761 m. savotišku lenkiškojo baroko stiliumi, su iškiliomis architektūros ir meno vertybėmis.

Iškilus medinės architektūros paminklas, viena gražiausių medinių bažnyčių Latgaloje.

Tiltas per Poguliankos (Salienos) upelę iš skaldytų ir apdirbtų lauko akmenų pastatytas 19 a. pabaigoje. Arkos aukštis 5,2 m, ilgis 5,5 m, plotis 4,6 m. Tiltas yra vietinės reikšmės architektūros ir inžinerinės statybos paminklas, vienas iš nedaugelio tokios rūšies tiltų, kuris palyginti geros techninės būklės yra išlikęs Daugpilio rajone.

Tai jauniausia bažnyčia Kraslavos savivaldybėje, atidaryta 2001 metais. Bažnyčioje yra gražių vitražų (autorė Nora Cēsniece) ir medinis interjeras.