Atminimo akmuo selekcininkui Pauliui Sukatniekui (1991 m.). Tai dėkingumo ženklas už P. Sukatnieko viso gyvenimo darbą – įvairioms Latvijos gamtos sąlygoms tinkančių kelių vynuogių rūšių išvedimą. Akmuo yra prie „Apsīšu“ („Drebulių“) namo, kuriame visą gyvenimą gyveno ir dirbo žymus selekcininkas.

Valstybinės reikšmės meno paminklai – altorius, feretronas su paveikslais, skulptūros.

Dubnos Jėzaus Širdies bendruomenės koplyčia (Varšavenia) pastatyta 1800 m. kaip ypatingas aštuoniakampis medinis pastatas su pailginimu altoriaus dalyje. Vienintelis tokios rūšies sakralinis pastatas Daugpilio rajone.

1947 m. atnaujintame centriniame bažnyčios altoriuje galima apžiūrėti Dievo Motinos paveikslą ir Dievo Motinos statulą.

Indrica yra pati seniausia Latgalos katalikų bendruomenė. Ant Dauguvos kranto, labai gražioje vietoje, stovi seniausia medinė bažnyčia.

Maža ir labai paprasta Jaunbornės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia pastatyta 1859 m. Lenkijos dvarininko Julijaus Sivickio valia, 1890 m. perstatyta, 1921 m. atnaujinta. Meno vertintojus čia gali sudominti atskiri dalykai, iš kurių patys įdomiausi yra vargonų antstatas su medžio raižiniais, kuris, galimas daiktas, yra iš Elernės bažnyčios manierizmo stiliaus įrangos dalis. Aplink bažnyčią išsidėsčiusios senosios kaimo kapinės, kuriose centrinę vietą užima Sivickių giminės kapai.

Pažintis su: 1) valsčiaus istorija ir nūdiena; 2) su atminimo ženklu, skirtu pirmajam iš Latgalos kilusiam pasaulinio garso suomių kino režisieriui Teuvo Tulio (pseudonimas) – Teodorui Antonijui Tugajui ir jo motinai, pirmajai iš Latgalos baleto šokėjai Sankt Peterburgo Marijos teatre, Helenai Elvyrai Rönnqvist (mergautinė pavardė Garšina), su Nukryžiuotuoju, kurį padarė kino režisieriaus senelis Antonas Garšinas, su režisieriaus protėvių namais. Sološniekų kapinėse ilsisi jo senelis ir močiutė ir motinos pusės (antkapiniai kryžiai – giminaičio Boleslavo Turlajaus rankų darbas).

Kai 1767 metais Kraslavoje pastatė naują mūrinę bažnyčią, senąją išardė ir pervežė į Kuombulius. Ši bažnyčia Kuombuliuose stovėjo apytikriai 60 metų. 1818 metais seną medinę bažnyčią nugriovė ir pastatė mūrinę koplyčią, kuri buvo skirta šv. Jono garbei. Ji buvo Kraslavos bažnyčios filialas. Bažnyčios įrengimo ir perstatymo darbai tęsėsi iki pat XX amžiaus penktojo dešimtmečio. Pamaldos vyksta sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Mūrinis Lašų liuteronų bažnyčios pastatas pastatytas 1805 m. Bažnyčios sode yra Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių armijos karių kapai.

Susikūrė 19 a. pabaigoje. Dvaro rūmai buvo tuometinės gyvenvietės centre (už Viškų profesinės vidurinės mokyklos pirmojo mokomojo korpuso pastato tvenkinio kryptimi). Tai buvo rūmai su dviem bokštais. Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas sudegė. Priklausė Hermanui ir Leticijai Molams. Iš viso apylinkėse jiems priklausė 18 pusiau dvarių su 4000 ha žemės. Žemę nuomodavo arba ją pavesdavo valdyti dvarponiams. Iki mūsų dienų išliko svirnas, tvartas, dviejų aukštų gyvenamasis pastatas, kuriame ilgus metus buvo Viškų žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas.

Maldos namai pastatyti 16 a. pabaigoje iš rąstų, apkalta horizontaliomis lentomis. Aukšta varpinė, kurią dengia ypatingas keturšlaitis stogas. Langai dekoruoti medžio drožiniais išpuošta staktomis.

Tai seniausia medinė bažnyčia Latgaloje, pastatyta 1670 m. Valstybinės reikšmės kultūros paminklas.

Subatės bažnyčia pašventinta 1831 m. Šv. Mykolo Arkangelo garbei. Pastatyta iš lauko akmenų, be bokštų, senųjų bazilikų stiliumi, dydis – 30 x 16 x 9 m. Bažnyčia turi trejas įėjimo duris ir 14 langų. Aplink bažnyčią – šventoriaus kiemas su mūrine tvora. Statant bažnyčią tuo pačiu metu priešais ją iš lauko akmenų buvo pastatytas ir varpinės bokštas su vartais. Bokšte yra vienas bronzinis varpas. Netoli nuo varpinės yra ypatingas medinis kryžius, pastatytas 1889 m. Bažnyčią juosia tvora su betono stogu. Bažnyčia dengta cinkuota skarda, stogas įrengtas 1976 m.

Yra Vecsalienos valsčiuje, pušyno viduryje, netoli kairiojo Dauguvos kranto. Jau gilioje senovėje čia buvo medinė bažnyčia, kurią kažkoks latvių baudžiauninkas atplukdė ant plausto iš Rusijos. Bažnyčia kelis kartus degė, tačiau kiekvieną kartą buvo atstatoma. Iš pradžių ji priklausė katalikų bendruomenei, o 18 a. antroje pusėje buvo atiduota liuteronams mainais į Elernės bažnyčią. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1819 m. Šalia jos yra senosios Muravkų liuteronų kapinės su senoviniais antkapiniais paminklais.

Vienybės namai (1937 m.) – tai kultūros, poilsio ir verslo centras (Rīgas gatvė 22a). Baltijos šalyse tai buvo pats didžiausias pastatas, pastatytas Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu. Projektavo architektas V. Vitandas. Pamatinį Vienybės namų akmenį padėjo Valstybės prezidentas Karlis Ulmanis.

Zarinių kapinių koplyčia iš pradžių buvo barono dvaro rūmų parke prie didžiojo vieškelio, įvažiuojant į Dvietę. Ji pastatyta apie 1750 m. Po to, kai 1864 m. buvo pastatyta mūrinė bažnyčia Dvietėje, medinę bažnyčią išardė ir perkėlė į Zarinių kapines. Šios kapinės yra prie Dvietės—Bebrenės kelio, maždaug už 2 km nuo Zarinių autobusų stotelės. Smulkesnė informacija: www.visitdaugavpils.lv

1934 m. vyskupas Rancanas pašventino senąją medinę bažnyčią, pervežtą iš Raipolės ir atnaujintą. Bažnyčia su dviem varpinėmis, pastatyta ir zakristija.

1845 m. pastatyta rusiškojo klasicizmo stiliaus cerkvė puikuojasi pačiame senamiesčio centre. Valstybės saugomas architektūros paminklas.

1993 m. atnaujinta balta katalikų bažnyčia su J. Bardos Kryžiaus kelio paveikslais, šalia jos yra koplyčia, kurioje melsdavosi ir atguldavo amžinojo poilsio Everso dvaro grafų Karnickių giminės nariai (pastatyta 1738 m.), varpinė, greta jos – Leono Tomašickio sukurta Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Marijos žemės karalienės statula.