3–4 m aukščio smiltainio klodų atodangos, 60 įvairių augalų rūšių.

Syveris yra devintas pagal dydį ežeras Latvijoje. Jis yra Dagdos kavotoje vietovėje, 159,4 m virš jūros lygio. Ežero plotas – 18,74 kv.m. Ežero krantai labai vingiuoti, jame yra 25 salos. Pati didžiausia iš jų yra Didžioji sala. Salose auga lazdynai, ąžuolai, klevai, liepos, yra ir daug uogynų: aviečių, bruknių ir spanguolių. Didžiausias ežero gylis – 24,5 m, vidutinis – 14 m. Syverio ežeras kartu su daygybe kitų ežerų sudaro didžiausią ežerų grupę Latvijoje, ją patogu apžvelgti nuo Saulės kalno.

Turistai gali susipažinti su pelkės kraštovaizdžiu, Teirumniekų ežerų ir pelkės augalu karalija.

Gydomųjų augalų laukai ekologiškai švaraus ir vaizdingo kraštovaizdžio parko „Daugavas loki“ teritorijoje. Yra pažintinis takas.

Ežeras nedidelis, bet skaidrus ir nepaprastai gražus, tyvuliuoja pušyno viduryje. Nuo senų laikų Velnio ežeras buvo laikomas paslaptinga vieta.

Ververų skardis yra kairiajame Dauguvos krante, Ververų vingyje, priešais anksčiau buvusį „Ververų” girininko namą. Iškilus gamtos paminklas. Tai vienas iš reikšmingiausių pagrindinio Dauguvos žemupio krantų skardžių per visą upės tėkmę. Aukštis 42 m (virš Dauguvos vandens lygio vasaras laikotarpiu), ilgis apie 370 m, šlaitai labai statūs, vidutinis jų nuolydis yra apie 40°, tačiau atskirose vietose jis pasiekia net 80°–90°, arba net sudaro neigiamo nuolydžio iškyšulius. Skardį sudaro trapios uolienos – smėlis, žvyras ir moreniniai sluoksnėti klodai, deformavęsi raukšlėse.

Odu takas pažintis supažindina su miško ir pelkių peizažais, kur galima pamatyti įvairius augalus, tokius kaip dilgėles ir meldus, taip pat sutikti miško bites. Yra galimybė aplankyti pelkės „koncertinę salę“, eglyną, apžiūrėti šerno pėdsakus ir neįprastai suaugusius medžius (beržus, eglę ir pušį). Būtina turėti pasus! Privaloma išankstinė registracija!