Susipažįstama su pasakų veikėjų paveikslais. Poetiška ekskursija ir šeimyninis vaikų spektaklio „Svajonės gamtoje“ pastatymas. Vaistinių augalų, paukščių ir gyvūnų stebėjimas; čia galima rasti visas Latvijoje augančias uogas.

Parkas yra Dauguvos slėnyje, ruože nuo vakarinės Kraslavos sienos iki Naujienės, plotas – 120 kv. km. Įkurtas 1990 metais, kad būtų išsaugota unikalus ir ypatingas Dauguvos vidurupio senvagės kraštovaizdis, vertingi jo gamtos kompleksai, augalų ir gyvūnų rūšių biologinė įvairovė, taip pat kultūros ir istorijos paminklai. Būdingiausia gamtos ypatybė yra 8 didelės Dauguvos kilpos (išgraužti meandrai), kurių ilgis siekia 4–6 km, ir jų krantuose susiformavę pagrindinių krantų skardžiai. Parko teritorijoje galima rasti daug gamtos ir kultūros bei istorijos paminklų: Dauguvos senvagė, Juzefovo dvaro parkas su unikalia raguva (Marijos takas), Vecpilio piliakalnis su 13 a. Livonijos ordino pilies griuvėsiais, Markovo pažintinis takas.

Senasis Dauguvos aukštupio slėnis, gamtiniai kompleksai, istorijos ir kultūros paminklais, taip pat archeologiniai ir antropologiniai paminklai. Ekskursiją galima užsakyti Kraslavos rajono turizmo IC. Gamtos parką galima apžiūrėti ir jodinėjant žirgais, važinėjant dviračiais, leidžiantis žemyn Dauguva su valtimis arba plaustais.

Barokinio stiliaus parkas sukurtas aplink Kraslavos rūmus 18 a. viduryje.

Ypatingas geologinis darinys – ozų eilė, susidariusi prieš 14 milijonų metų ledyno plyšyje, su retų faunos ir žvynasparnių rūšių kompleksu, saugomas valstybės, šalia įrengtas gamtinis takas, paplūdimys, poilsiavietė. Turistai privalo turėti pasus, nes tai pasienio zona.

Pats didžiausias ežeras, juosiantis Vecslabadą, su aplinkiniu kraštovaizdžiu – tai kompleksinis gamtos draustinis. Šios vaizdingos apylinkės yra saugomame Ezerniekų kraštovaizdžio parko teritorijoje. Susitarus iš anksto – ekskursija lydint gidui, mokytojui Marudenokui.

Senojo latgalių tikėjimo apeigų vieta. Akmens matmenys įspūdingi – 1,5x2,7x3,2 m, jo viršuje išskaptuota 1 cilindriška įduba. Akmuo kažkada buvo koplyčios pamatų akmuo, ant jo buvo altorius. Dėl šio akmens ir apylinkės gavo Kamenecos pavadinimą.

Didelis senas baltų genčių kulto akmuo, kažkada buvęs ir sieną žyminčiu riboženkliu.

Senas pilkapis ant Didžiojo Ludzos ežero kranto, nuo jo atsiveria nuostabi panorama per ežerą į Ludzą. Šalia – vietos, kur senovėje buvo įsikūrę žmonės.

Su unikalia flora ir fauna galima susipažinti žvalgantis iš 4 paukščių stebėjimo bokštų ir nuo 800 m ilgio tiltelių per Tirumniekų pelkėje.

Santykinis aukštis – apie 30 m. Ant kalvos išlikęs senas šulinys. Padavimų apgaubta vietovė – kalva atsirado ten, kur kažkada buvo bažnyčia. Nuo kalvos atsiveria puiki panorama į Dagdos miestelį.

Madelanų piliakalnis laikomas vienu gražiausių Latvijoje. Jo santykinis aukštis yra apie 20 m. Madelanų piliakalnis turtingas archeologinių radinių, liudijančių apie senovės latgalių užsiėmimus, gyvenimo būdą, jų statybos, gamybos ir meno lygį. Yra ir padavimas apie pilį, stovėjusią ant Madelanų piliakalnio, o paskui nugrimzdusią.

Padavimų apgaubtas Makonkalnis (247 m virš jūros lygio) su Volkenbergo pilies griuvėsiais, iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į Raznos ežerą.

Takas sukurtas 1993–1994 m. vienoje iš gražiausių Aukstutinės Dauguvos vietų – Putanų upokšnio žemupyje prie Markovos kapinių. Taką kūrė Daugpilio universiteto studentai ir dėstytojai. Aplinkotvarkos elementų autorius – architektas A. Melderis. Takas atidarytas 1994 m. gegužę, vykstant LKF surengtai Dauguvos savaitei, dalyvaujant Valstybės prezidentui Gunčiui Ulmaniui. Tako tikslas yra supažindinti keliautojus su įvairiopa Dauguvos slėnio gamta, kultūros ir istorijos paminklais bei vaizdingu kraštovaizdžiu ir skatinti švietimą aplinkos atžvilgiu. Takas sudaro uždarą 1,6 km ilgio maršrutą, jį galima nueiti per 1–2 valandas. Apžiūros objektai nepaženklinti. Jie aprašyti ir pažymėti tako vadove. Prie Markovos tako apžiūros objektų priskirta: 1) Atvašynų perkūnropių želdiniai; 2) Miškinių baltažiedžių plukių želdynai; 3) Markovos piliakalnis; 4) Daugpilio HES suprojektuotos vandenvietės lygio žyma; 5) Putanų upokšnis; 6) Putanų upokšnio žemupio laukų riedulys; 7) Slutiškių sodyba; 8) Daugavsargų meandro lankas; 9) Slutiškių skardis; 10) „Dauguvos vartai”; 11) Lazdukalnis.

1,5 m aukščio ir 6 m ilgio bei pločio Mednių riedulys stūkso lauko viduryje 1,5 km nuo Mednių važiuojant Balvių– Rėzeknės keliu, maždaug 100 m į šiaurę nuo Rudukų autobusų stotelės.

5 maršrutai – dendrologinis, geologinis, Spridišo („Sprindžiuko“) takas vaikams su trisdešimt dviem medžio skulptūromis, maršrutas „Istorijos liudytojai“ (Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių blindažai), Augšzemės kraštovaizdžio takas (8 km) – pelkės biotopas, 6 ežerai, 22 skruzdėlynai, aukščiausia vieta valsčiaus teritorijoje (186 m virš jūros lygio), apžvalgos bokštas, piliakalniai, svečių namai „Drigenes“ („Drignės“).

Giliausias ir tyriausias Ludzos rajono ežeras, labai puiki vieta poilsiui ir žvejybai.

Didžiausias Latvijoje laukų riedulys. Jo matmenys yra 10,5x10,4 metrai, tūris – 174 kub. m.

Gražus ežeras su piliakalniu ant kranto. Ežeras ribojasi su Rusija.

Susipažįstama su savitais architektūros ir istorijos paminklais, gamtos objektais ant vaizdingo Dauguvos kranto Piedrujos valsčiaus teritorijoje.