Senasis Dauguvos aukštupio slėnis, gamtiniai kompleksai, istorijos ir kultūros paminklais, taip pat archeologiniai ir antropologiniai paminklai. Ekskursiją galima užsakyti Kraslavos rajono turizmo IC. Gamtos parką galima apžiūrėti ir jodinėjant žirgais, važinėjant dviračiais, leidžiantis žemyn Dauguva su valtimis arba plaustais.

Barokinio stiliaus parkas sukurtas aplink Kraslavos rūmus 18 a. viduryje.

Ypatingas geologinis darinys – ozų eilė, susidariusi prieš 14 milijonų metų ledyno plyšyje, su retų faunos ir žvynasparnių rūšių kompleksu, saugomas valstybės, šalia įrengtas gamtinis takas, paplūdimys, poilsiavietė. Turistai privalo turėti pasus, nes tai pasienio zona.

Senojo latgalių tikėjimo apeigų vieta. Akmens matmenys įspūdingi – 1,5x2,7x3,2 m, jo viršuje išskaptuota 1 cilindriška įduba. Akmuo kažkada buvo koplyčios pamatų akmuo, ant jo buvo altorius. Dėl šio akmens ir apylinkės gavo Kamenecos pavadinimą.

Senas pilkapis ant Didžiojo Ludzos ežero kranto, nuo jo atsiveria nuostabi panorama per ežerą į Ludzą. Šalia – vietos, kur senovėje buvo įsikūrę žmonės.

Su unikalia flora ir fauna galima susipažinti žvalgantis iš 4 paukščių stebėjimo bokštų ir nuo 800 m ilgio tiltelių per Tirumniekų pelkėje.

Santykinis aukštis – apie 30 m. Ant kalvos išlikęs senas šulinys. Padavimų apgaubta vietovė – kalva atsirado ten, kur kažkada buvo bažnyčia. Nuo kalvos atsiveria puiki panorama į Dagdos miestelį.

Madelanų piliakalnis laikomas vienu gražiausių Latvijoje. Jo santykinis aukštis yra apie 20 m. Madelanų piliakalnis turtingas archeologinių radinių, liudijančių apie senovės latgalių užsiėmimus, gyvenimo būdą, jų statybos, gamybos ir meno lygį. Yra ir padavimas apie pilį, stovėjusią ant Madelanų piliakalnio, o paskui nugrimzdusią.

Padavimų apgaubtas Makonkalnis (247 m virš jūros lygio) su Volkenbergo pilies griuvėsiais, iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į Raznos ežerą.

Takas sukurtas 1993–1994 m. vienoje iš gražiausių Aukstutinės Dauguvos vietų – Putanų upokšnio žemupyje prie Markovos kapinių. Taką kūrė Daugpilio universiteto studentai ir dėstytojai. Aplinkotvarkos elementų autorius – architektas A. Melderis. Takas atidarytas 1994 m. gegužę, vykstant LKF surengtai Dauguvos savaitei, dalyvaujant Valstybės prezidentui Gunčiui Ulmaniui. Tako tikslas yra supažindinti keliautojus su įvairiopa Dauguvos slėnio gamta, kultūros ir istorijos paminklais bei vaizdingu kraštovaizdžiu ir skatinti švietimą aplinkos atžvilgiu. Takas sudaro uždarą 1,6 km ilgio maršrutą, jį galima nueiti per 1–2 valandas. Apžiūros objektai nepaženklinti. Jie aprašyti ir pažymėti tako vadove. Prie Markovos tako apžiūros objektų priskirta: 1) Atvašynų perkūnropių želdiniai; 2) Miškinių baltažiedžių plukių želdynai; 3) Markovos piliakalnis; 4) Daugpilio HES suprojektuotos vandenvietės lygio žyma; 5) Putanų upokšnis; 6) Putanų upokšnio žemupio laukų riedulys; 7) Slutiškių sodyba; 8) Daugavsargų meandro lankas; 9) Slutiškių skardis; 10) „Dauguvos vartai”; 11) Lazdukalnis.

1,5 m aukščio ir 6 m ilgio bei pločio Mednių riedulys stūkso lauko viduryje 1,5 km nuo Mednių važiuojant Balvių– Rėzeknės keliu, maždaug 100 m į šiaurę nuo Rudukų autobusų stotelės.

5 maršrutai – dendrologinis, geologinis, Spridišo („Sprindžiuko“) takas vaikams su trisdešimt dviem medžio skulptūromis, maršrutas „Istorijos liudytojai“ (Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių blindažai), Augšzemės kraštovaizdžio takas (8 km) – pelkės biotopas, 6 ežerai, 22 skruzdėlynai, aukščiausia vieta valsčiaus teritorijoje (186 m virš jūros lygio), apžvalgos bokštas, piliakalniai, svečių namai „Drigenes“ („Drignės“).

Giliausias ir tyriausias Ludzos rajono ežeras, labai puiki vieta poilsiui ir žvejybai.

Didžiausias Latvijoje laukų riedulys. Jo matmenys yra 10,5x10,4 metrai, tūris – 174 kub. m.

Susipažįstama su savitais architektūros ir istorijos paminklais, gamtos objektais ant vaizdingo Dauguvos kranto Piedrujos valsčiaus teritorijoje.

Valstybės saugomas ežeras yra didžiausias iš sujungtų ežerų grupės, jame gausu žuvų ir įvairių vandens paukščių rūšių, yra ypatingų ir saugomų augalų rūšių. Rytiniame krante stūkso senas piliakalnis.

Raznos ežeras yra didžiausias pagal vandens talpą, antras pagal užimamą teritoriją ežeras Latvijoje. Aplink Raznos ežerą susikoncentravę dalis Rėzeknės rajono turizmo paslaugų teikėjų.

Valstybės saugomos meteoritinės kilmės daubos. Vienintelis tokios rūšies objektas Baltijoje.

Tai tamsus, šokolado spalvos molis. Piliakalnyje rasta akmeninių kirvių liekanų, gyvūnų kaulų ir molinių indų šukių.