•
•
Rūšiuoti pagal pavadinimą | Patikslintoji paieška |
Guteņi, Aglonas pagasts, Aglonas nov., LV 5304
Mob. tel. 371 29234425; 371 28350601
Susipažįstama su pasakų veikėjų paveikslais. Poetiška ekskursija ir šeimyninis vaikų spektaklio „Svajonės gamtoje“ pastatymas. Vaistinių augalų, paukščių ir gyvūnų stebėjimas; čia galima rasti visas Latvijoje augančias uogas.
Krāslava, Krāslavas nov., LV-5601
Tel. +371 656 23586
Barokinio stiliaus parkas sukurtas aplink Kraslavos rūmus 18 a. viduryje.
Ruobežniekų valsčius, Ruobežniekai, Krāslavas nov., LV-5666
Mob. tel. +371 29168868
Ūkyje nuo 2005 metų auginami triušiai. 12 skirtingų veislių triušių sudaro apytikriai 300 triušių pulką. Pasienio valsčiui populiarinti ir praeitų metų tradicijoms atnaujinti 2011 metais ūkis ėmėsi naujos veiklos – arklininkystės (žirgų ristūnų auginimo). Reikia užsiregistruoti iš anksto!
Piedruja, Piedrujas pagasts, Krāslavas nov., LV-5662
Mob. tel. +371 26357228
Šiame akmenyje iškaltas Dauguvos vardas septyniomis kalbomis: estų, suomių, rusų, lenkų, vokiečių. lyvių ir latvių. Galima apžiūrėti Latvijos ir Baltarusijos sienos riboženklį, taip pat ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos stotį (Dauguvos vandens kokybės kontrolė), kuri yra vienintelė Latvijoje.
Piedruja, Piedrujas pagasts, Krāslavas nov., LV-5662
Tel. +371 26357228
Susipažįstama su savitais architektūros ir istorijos paminklais, gamtos objektais ant vaizdingo Dauguvos kranto Piedrujos valsčiaus teritorijoje.
Ruduki, Rugāju pagasts, Rugāju nov., LV-4563
1,5 m aukščio ir 6 m ilgio bei pločio Mednių riedulys stūkso lauko viduryje 1,5 km nuo Mednių važiuojant Balvių– Rėzeknės keliu, maždaug 100 m į šiaurę nuo Rudukų autobusų stotelės.
Augusta iela 12, Krāslava, Krāslavas nov., LV-5601
Tel. +371 656 22201
Akmens ilgis – 2,8 m, aukštis – 0,7 m, jo šone iškaltas grafų Pliaterių giminės herbas ir metai – „1729". Tais metais Kraslavos dvarą nusipirko grafas Pliateris, o Kraslava gavo miesto teises. Akmuo yra buvęs ir gyvenvietės riboženklis. Pasakojama, kad 1729 m. į Kraslavą medžioti buvo atvykęs Lenkijos karalius Augustas Stiprusis, kuris esą sėdėjęs ant šio akmens, todėl akmuo buvo pavadintas Augusto vardu.