Takas sukurtas 1993–1994 m. vienoje iš gražiausių Aukstutinės Dauguvos vietų – Putanų upokšnio žemupyje prie Markovos kapinių. Taką kūrė Daugpilio universiteto studentai ir dėstytojai. Aplinkotvarkos elementų autorius – architektas A. Melderis. Takas atidarytas 1994 m. gegužę, vykstant LKF surengtai Dauguvos savaitei, dalyvaujant Valstybės prezidentui Gunčiui Ulmaniui. Tako tikslas yra supažindinti keliautojus su įvairiopa Dauguvos slėnio gamta, kultūros ir istorijos paminklais bei vaizdingu kraštovaizdžiu ir skatinti švietimą aplinkos atžvilgiu. Takas sudaro uždarą 1,6 km ilgio maršrutą, jį galima nueiti per 1–2 valandas. Apžiūros objektai nepaženklinti. Jie aprašyti ir pažymėti tako vadove. Prie Markovos tako apžiūros objektų priskirta: 1) Atvašynų perkūnropių želdiniai; 2) Miškinių baltažiedžių plukių želdynai; 3) Markovos piliakalnis; 4) Daugpilio HES suprojektuotos vandenvietės lygio žyma; 5) Putanų upokšnis; 6) Putanų upokšnio žemupio laukų riedulys; 7) Slutiškių sodyba; 8) Daugavsargų meandro lankas; 9) Slutiškių skardis; 10) „Dauguvos vartai”; 11) Lazdukalnis.

Valstybės saugomos meteoritinės kilmės daubos. Vienintelis tokios rūšies objektas Baltijoje.

Turistai gali susipažinti su pelkės kraštovaizdžiu, Teirumniekų ežerų ir pelkės augalu karalija.

Upės Pededzės užliejamose pievose ir jų apylinkėse 180 ha plote auginama apie 70 elnių. Elnių sodo teritorijoje pastatyta 15 bokštų šiems gracingiems miško gyventojams stebėti. Žvejyba 12 ha ploto žuvų tvenkiniuose.

Syveris yra devintas pagal dydį ežeras Latvijoje. Jis yra Dagdos kavotoje vietovėje, 159,4 m virš jūros lygio. Ežero plotas – 18,74 kv.m. Ežero krantai labai vingiuoti, jame yra 25 salos. Pati didžiausia iš jų yra Didžioji sala. Salose auga lazdynai, ąžuolai, klevai, liepos, yra ir daug uogynų: aviečių, bruknių ir spanguolių. Didžiausias ežero gylis – 24,5 m, vidutinis – 14 m. Syverio ežeras kartu su daygybe kitų ežerų sudaro didžiausią ežerų grupę Latvijoje, ją patogu apžvelgti nuo Saulės kalno.

Parkas yra Dauguvos slėnyje, ruože nuo vakarinės Kraslavos sienos iki Naujienės, plotas – 120 kv. km. Įkurtas 1990 metais, kad būtų išsaugota unikalus ir ypatingas Dauguvos vidurupio senvagės kraštovaizdis, vertingi jo gamtos kompleksai, augalų ir gyvūnų rūšių biologinė įvairovė, taip pat kultūros ir istorijos paminklai. Būdingiausia gamtos ypatybė yra 8 didelės Dauguvos kilpos (išgraužti meandrai), kurių ilgis siekia 4–6 km, ir jų krantuose susiformavę pagrindinių krantų skardžiai. Parko teritorijoje galima rasti daug gamtos ir kultūros bei istorijos paminklų: Dauguvos senvagė, Juzefovo dvaro parkas su unikalia raguva (Marijos takas), Vecpilio piliakalnis su 13 a. Livonijos ordino pilies griuvėsiais, Markovo pažintinis takas.

Senojo latgalių tikėjimo apeigų vieta. Akmens matmenys įspūdingi – 1,5x2,7x3,2 m, jo viršuje išskaptuota 1 cilindriška įduba. Akmuo kažkada buvo koplyčios pamatų akmuo, ant jo buvo altorius. Dėl šio akmens ir apylinkės gavo Kamenecos pavadinimą.

Ververų skardis yra kairiajame Dauguvos krante, Ververų vingyje, priešais anksčiau buvusį „Ververų” girininko namą. Iškilus gamtos paminklas. Tai vienas iš reikšmingiausių pagrindinio Dauguvos žemupio krantų skardžių per visą upės tėkmę. Aukštis 42 m (virš Dauguvos vandens lygio vasaras laikotarpiu), ilgis apie 370 m, šlaitai labai statūs, vidutinis jų nuolydis yra apie 40°, tačiau atskirose vietose jis pasiekia net 80°–90°, arba net sudaro neigiamo nuolydžio iškyšulius. Skardį sudaro trapios uolienos – smėlis, žvyras ir moreniniai sluoksnėti klodai, deformavęsi raukšlėse.

Raznos ežeras yra didžiausias pagal vandens talpą, antras pagal užimamą teritoriją ežeras Latvijoje. Aplink Raznos ežerą susikoncentravę dalis Rėzeknės rajono turizmo paslaugų teikėjų.

Su unikalia flora ir fauna galima susipažinti žvalgantis iš 4 paukščių stebėjimo bokštų ir nuo 800 m ilgio tiltelių per Tirumniekų pelkėje.

Gamtos parkas įsikūręs Latvijos lemties upės Daugavos slėnyje, Augšdaugavos saugomos kraštovaizdžio teritorijoje, užimdamas 12 372 ha plotą. Jis tęsiasi abiejuose Daugavos krantuose nuo Krāslavos iki Salienos parapijos Daugavpilio rajone. Būdinga gamtos savybė – 8 didelės Daugavos kilpos, kurių ilgis siekia 4–6 km. Parko teritorijoje yra daug gamtos ir kultūros istorijos paminklų. 2011 m. jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo Latvijos nacionalinį sąrašą.

Ekskursija gamtiniu taku vedant gidui, su žaidimais ir iškyla.

Nuo čia atsiveria nuostabus į Dauguvą. Gyvendamas Latgaloje prie šio didžiulio akmens 1909 metais savo darbus kūrė latvių rašytojas Antuonas Austrinis (Antons Austriņš).

Madelanų piliakalnis laikomas vienu gražiausių Latvijoje. Jo santykinis aukštis yra apie 20 m. Madelanų piliakalnis turtingas archeologinių radinių, liudijančių apie senovės latgalių užsiėmimus, gyvenimo būdą, jų statybos, gamybos ir meno lygį. Yra ir padavimas apie pilį, stovėjusią ant Madelanų piliakalnio, o paskui nugrimzdusią.

Padavimų apgaubtas Makonkalnis (247 m virš jūros lygio) su Volkenbergo pilies griuvėsiais, iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į Raznos ežerą.

Dridža ežeras pasižymi ištempta forma, daug įlankų ir devynių salų, iš kurių didžiausia – Bernātu sala (13,9 ha). Ežeras vingiuoja kaip upė, sudarydamas daug įlankų, pusiasalių ir salų. Didžiausias gylis siekia 65,1 metro. Ežero ilgis – 11 km, didžiausias plotis – 1 km. Nuo kalvotų vietovių atsiveria platus, nepakartojamas ežerų panoraminis vaizdas su daugybe ežerų. Dridža ežeras priklauso saugomos gamtos parko zonai ir įtrauktas į Natura 2000 teritoriją.

Ola yra natūraliai susidariusi anga dirbtinai sukurtame požeminiame perėjime.

Cirmos ežeras yra vienas tyriausių ir poilsiui prie vandens tinkamiausių ežerų.

Malnavos dvaro parkas, kuriame yra 57 egzotiškų medžių rūšys.