Aukščiausia Daugpilio rajono viršukalnė, santykinis aukštis – 42,5 m. Įrengtas apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria vaizdas į Daugpilio rajoną ir Lietuvą.

Didžiausias Latvijoje laukų riedulys. Jo matmenys yra 10,5x10,4 metrai, tūris – 174 kub. m.

Takas sukurtas 1993–1994 m. vienoje iš gražiausių Aukstutinės Dauguvos vietų – Putanų upokšnio žemupyje prie Markovos kapinių. Taką kūrė Daugpilio universiteto studentai ir dėstytojai. Aplinkotvarkos elementų autorius – architektas A. Melderis. Takas atidarytas 1994 m. gegužę, vykstant LKF surengtai Dauguvos savaitei, dalyvaujant Valstybės prezidentui Gunčiui Ulmaniui. Tako tikslas yra supažindinti keliautojus su įvairiopa Dauguvos slėnio gamta, kultūros ir istorijos paminklais bei vaizdingu kraštovaizdžiu ir skatinti švietimą aplinkos atžvilgiu. Takas sudaro uždarą 1,6 km ilgio maršrutą, jį galima nueiti per 1–2 valandas. Apžiūros objektai nepaženklinti. Jie aprašyti ir pažymėti tako vadove. Prie Markovos tako apžiūros objektų priskirta: 1) Atvašynų perkūnropių želdiniai; 2) Miškinių baltažiedžių plukių želdynai; 3) Markovos piliakalnis; 4) Daugpilio HES suprojektuotos vandenvietės lygio žyma; 5) Putanų upokšnis; 6) Putanų upokšnio žemupio laukų riedulys; 7) Slutiškių sodyba; 8) Daugavsargų meandro lankas; 9) Slutiškių skardis; 10) „Dauguvos vartai”; 11) Lazdukalnis.

Parkas yra Dauguvos slėnyje, ruože nuo vakarinės Kraslavos sienos iki Naujienės, plotas – 120 kv. km. Įkurtas 1990 metais, kad būtų išsaugota unikalus ir ypatingas Dauguvos vidurupio senvagės kraštovaizdis, vertingi jo gamtos kompleksai, augalų ir gyvūnų rūšių biologinė įvairovė, taip pat kultūros ir istorijos paminklai. Būdingiausia gamtos ypatybė yra 8 didelės Dauguvos kilpos (išgraužti meandrai), kurių ilgis siekia 4–6 km, ir jų krantuose susiformavę pagrindinių krantų skardžiai. Parko teritorijoje galima rasti daug gamtos ir kultūros bei istorijos paminklų: Dauguvos senvagė, Juzefovo dvaro parkas su unikalia raguva (Marijos takas), Vecpilio piliakalnis su 13 a. Livonijos ordino pilies griuvėsiais, Markovo pažintinis takas.

Ververų skardis yra kairiajame Dauguvos krante, Ververų vingyje, priešais anksčiau buvusį „Ververų” girininko namą. Iškilus gamtos paminklas. Tai vienas iš reikšmingiausių pagrindinio Dauguvos žemupio krantų skardžių per visą upės tėkmę. Aukštis 42 m (virš Dauguvos vandens lygio vasaras laikotarpiu), ilgis apie 370 m, šlaitai labai statūs, vidutinis jų nuolydis yra apie 40°, tačiau atskirose vietose jis pasiekia net 80°–90°, arba net sudaro neigiamo nuolydžio iškyšulius. Skardį sudaro trapios uolienos – smėlis, žvyras ir moreniniai sluoksnėti klodai, deformavęsi raukšlėse.