1861 m. buvo padėti pamatai naujos mūrinės bažnyčios statybai Kalupėje. Juos pašventino Lyksnos dekanas Kopecas. Politiniai įvykiai sutrukdė pratęsti statybos darbus net dvidešimčiai metų. Tiktai 1881 m. buvo sudaryta sutartis su meistrais 8925 rublių sumai dėl mūrinės bažnyčios statybos Kalupėje. Lėšas skyrė bendruomenė, grafas Pliateris-Zybergas ir dvasininkas S. Beinarovičius. Po metų bažnyčia jau buvo pastatyta ir 1882 m. klebonas S. Beinarovičius ją pašventino. Šie metai įamžinti bažnyčios fasade: „1882. Deo ornnipotentis”. Smulkesnė informacija pateikiama svetainėje adresu: www.visitdaugavpils.lv

Medinė Laucesos Šv. Petro ir Povilo katalikų bažnyčia pastatyta 1921–1923 m., vietoj 1797 m. pastatyto ir 1920 m. sudegusio senojo bažnyčios pastato.

Nycgalės katalikų bendruomenės Mergelės Marijos gimimo bažnyčios mūrinis pastatas buvo pastatytas 1863 m. neogotikiniu stiliumi, grafo Henricho Pliaterio-Zybergo pavedimu.

Atidarytas 2003 m. lapkričio 11 d., skirtas Kraslavos ir Dagdos savivaldybių visų okupacijų prievartinio teroro aukoms atminti.

Vietinės reikšmės kultūros paminklas. Bažnyčia pastatyta 1938 m., atnaujinta ir bendruomenės atgauta 1994 m. Galima apžiūrėti A. Eglės tapytą altoriaus paveikslą „Kristus gelbsti skęstančiuosius“, kuris pusę amžiaus buvo laikomas dingusiu.

Bažnyčios statybą 19 a. paskatino grafas Rikas, pagal kurio pavardę pavadinta ir Rikavos apylinkė. Šalia bažnyčios yra kapinės ir koplyčia, kuriose palaidotas grafas Rikas. Vietinės reikšmės kultūros paminklas.

Spruktų Šv. Antano katalikų bendruomenės bažnyčia pastatyta iš cemento plytų 1933–1938 m. bendruomenės ir arkivyskupijos lėšomis. Klebonas V. Kozlovskis, kuris jaunystėje buvo statybų technikas Daugpilyje, pats parengė statomos bažnyčios statybinį planą ir pats vadovavo bažnyčios statybos darbams.

Bažnyčios statybos darbai baigti 1999 m.

Nautrėnų katalikų bendruomenės bažnyčia, pastatyta iš plytų romaniškuoju stiliumi; ji buvo statoma senosios bažnyčios vietoje nuo 1901 iki 1914 m. valstybinės reikšmės meno paminklas. 1939 m. nupirkti vargonai. Kaina

Dvaro ponų namas ir svirnas pastatyti romantizuotu jugendo stiliumi. Parko plotas – 23,7 ha, iš jų 2,6 ha užima tvenkiniai. Parkas garsus dėl italų menininko sukurtos Madonos statulos.

Lyksnos katalikų bendruomenės Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios statyba buvo baigta 1913 m. Bažnyčia – neogotikinio stiliaus. Jos siluetas yra pats reikšmingiausia dominantė Dauguvos slėnio kraštovaizdžio Košo ežero apylinkėse.

Matomi geologiniai dariniai, daugiau kaip 300 milijonų metų senumo smiltainis ir baltasis molis.

Viliakos ežeras su pilies griuvėsiais saloje (1293 m.), Viliakos katalikų bažnyčia (1748 m.), liuteronų bažnyčia (1928 m.), stačiatikių cerkvė (1868–1871 m.), Kapucinų ordino vienuolyno pastatas, Viliakos dvaras (19 a. vidurys).

Bažnyčia garsi Mergelės Marijos paveikslu, ji traukė daugelį tikinčiųjų – katalikų jau nuo neatmenamų laikų; laikoma, kad ji turi stebuklingą gydomąją galią.

19-ojo amžiaus pirmoje pusėje statytas malūno pastatas su išlikusia visa grūdų malimo įranga ir reikmenimis.

Koplyčia pastatyta 19 a. senosiose kapinėse, įdomus jos vidaus įrengimas; saugoma valstybės; ekskursija po Zilupę ir jos apylinkes su gidu.

Bebrenės Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčios architektūroje matyti klasicizmo stiliaus bruožų. Statyta 1797–1883 m. Bažnyčia ir šalia pastatyti Bebrenės dvaro rūmai (1896 m.) išdėstyti taip, kad sudarytų vieną kompozicijos ašį.

Ši medinė bažnyčia išsiskiria iš didžiausių saugomų valstybinės reikšmės paminklų mano kūrinių skaičiumi.

Valstybinės reikšmės kultūros paminklas. Galima apžiūrėti daugybę ikonų ir meno kūrinių kolekciją. Rėzeknės Švenčiausiosios Dievo Motinos Gimimo cerkvė pradėta statyti 1840 m. Dabar čia yra trijų lygių ikonostasas. Šalia cerkvės yra 1867 m. pastatyta Šv. A. Nevskio koplyčia.