Turizmo objektai

Spruktų Šv. Antano katalikų bendruomenės bažnyčia pastatyta iš cemento plytų 1933–1938 m. bendruomenės ir arkivyskupijos lėšomis. Klebonas V. Kozlovskis, kuris jaunystėje buvo statybų technikas Daugpilyje, pats parengė statomos bažnyčios statybinį planą ir pats vadovavo bažnyčios statybos darbams.

Bažnyčios statybos darbai baigti 1999 m.

Subatės bažnyčia pašventinta 1831 m. Šv. Mykolo Arkangelo garbei. Pastatyta iš lauko akmenų, be bokštų, senųjų bazilikų stiliumi, dydis – 30 x 16 x 9 m. Bažnyčia turi trejas įėjimo duris ir 14 langų. Aplink bažnyčią – šventoriaus kiemas su mūrine tvora. Statant bažnyčią tuo pačiu metu priešais ją iš lauko akmenų buvo pastatytas ir varpinės bokštas su vartais. Bokšte yra vienas bronzinis varpas. Netoli nuo varpinės yra ypatingas medinis kryžius, pastatytas 1889 m. Bažnyčią juosia tvora su betono stogu. Bažnyčia dengta cinkuota skarda, stogas įrengtas 1976 m.

Subatės liuteronų bažnyčiai, pastatytai 1685 m., Latvijos meno istorijoje tenka ypatinga vieta. Pirma, jos architektūra visiškai kitokia negu tradiciškai suvokiama Latvijos kaimo bažnyčios architektūra. Antra, Subatės pavadinimas vartojamas apibrėžiant medžio drožėjų ir medinių skulptūrų kūrėjų grupę, kuri 17 a. pabaigoje sukūrė ne vienos bažnyčios Latvijoje ir Lietuvoje aplinką. Subatės bažnyčios įrengimas, galimas daiktas, buvo pats didžiausias tos menininkų grupės darbas, ir paskui jis buvo pakeistas tiktai visai nedaug. Po gausaus dekoro sluoksniu lengva įžvelgti konstruktyvią bažnyčios sąrangą, kurią papildo daugybė skulptūrų ir siužetinių reljefų.

Subatės miesto istorinis centras priskirtas valstybinės reikšmės kultūros paminklų kategorijai. Apžiūrėtini objektai: pastatai Subatės turgaus aikštės pietinėje dalyje, Brīvības gatvės porinių numerių pusės pastatai, Brīvības gatvė 100 m pietvakarių kryptimi nuo 28 namo, alėja pietryčių kryptimi iki ežero, linija vakarų kryptimi palei ežerą iki Baznīcas gatvės 41 namo, Baznīcas gatvės neporinių numerių pusės pastatai, Ilūkstes gatvės porinės numerių pusės pastatai, alėja nuo Ilūkstes gatvės 10 namo iki Pētera gatvės 1 namo, linija šiaurės rytų kryptimi iki buvusių žydų kapinių rytinio kampo, kapinių rytinės ir pietinės ribos, linija pietvakarių kryptimi palei ežerą iki Upes gatvės 24 namo namam, linija vakarų kryptimi iki Ziemeļu gatvės 4 namo, Ziemeļu gatvės porinių numerių pusės pastatai, Domes gatvės neporinių numerių pastatai nuo 49 namo iki Turgaus aikštės. Smulkesnė informacija: www.visitdaugavpils.lv

Subatės sentikių maldos namai pastatyti 19 a. pabaigoje.

Šv. Petro bažnyčia pastatyta 1848–1849 m. Architektūriniu požiūriu ji panaši į Šv. Petro Baziliką Vatikane. Didelis baltos šventovės kupolas paremtas keturiais dvigubais pilioriais.

Yra Vecsalienos valsčiuje, pušyno viduryje, netoli kairiojo Dauguvos kranto. Jau gilioje senovėje čia buvo medinė bažnyčia, kurią kažkoks latvių baudžiauninkas atplukdė ant plausto iš Rusijos. Bažnyčia kelis kartus degė, tačiau kiekvieną kartą buvo atstatoma. Iš pradžių ji priklausė katalikų bendruomenei, o 18 a. antroje pusėje buvo atiduota liuteronams mainais į Elernės bažnyčią. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1819 m. Šalia jos yra senosios Muravkų liuteronų kapinės su senoviniais antkapiniais paminklais.

Taborės dvaro ponų namas pastatytas 1875 m. 1875 m. Pagrindinė dviaukščio pastato erdvė yra simetriška, išskyrus vėlesniais laikais pastatytą asimetrišką priestatą viename gale. Meniškai išraiškingiausia yra simetriška dalis su rizalitu centre. Rizalito frontonas sukurtas iš medžio, vasarnamio stiliaus. Šią stilistinę pakraipą atitinka ir stoglangiai bei bokštas, kurį galima matyti jau tiktai praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio nuotraukose.

1908 m. pastatyta cerkvė yra monumentalus akmeninis rusiškojo stiliaus pastatas, tai didžiausia kaimiškoji stačiatikių šventykla Latvijoje.

Šiuo metu čia veikia Latgalos krašto reabilitacijos centras „Razna“ su išpuoselėtu parku.

Vienybės namai (1937 m.) – tai kultūros, poilsio ir verslo centras (Rīgas gatvė 22a). Baltijos šalyse tai buvo pats didžiausias pastatas, pastatytas Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu. Projektavo architektas V. Vitandas. Pamatinį Vienybės namų akmenį padėjo Valstybės prezidentas Karlis Ulmanis.

Bažnyčia dominuoja Viliakos kraštovaizdyje. Statyta 6 metus, pradėjo veikti 1891 m.

Pastatyta 1928 m. Prie bažyčios yra suomių–ugrų senkapių vieta.

Viliakos ežeras su pilies griuvėsiais saloje (1293 m.), Viliakos katalikų bažnyčia (1748 m.), liuteronų bažnyčia (1928 m.), stačiatikių cerkvė (1868–1871 m.), Kapucinų ordino vienuolyno pastatas, Viliakos dvaras (19 a. vidurys).

Zarinių kapinių koplyčia iš pradžių buvo barono dvaro rūmų parke prie didžiojo vieškelio, įvažiuojant į Dvietę. Ji pastatyta apie 1750 m. Po to, kai 1864 m. buvo pastatyta mūrinė bažnyčia Dvietėje, medinę bažnyčią išardė ir perkėlė į Zarinių kapines. Šios kapinės yra prie Dvietės—Bebrenės kelio, maždaug už 2 km nuo Zarinių autobusų stotelės. Smulkesnė informacija: www.visitdaugavpils.lv

Pašventinta 2006 m. Bažnyčia įrengta buvusio dvaro ir Zemgalės stoties pastate (1928 m.).

1934 m. vyskupas Rancanas pašventino senąją medinę bažnyčią, pervežtą iš Raipolės ir atnaujintą. Bažnyčia su dviem varpinėmis, pastatyta ir zakristija.