Turizmo objektai

Yra Mežciemyje prie Garnizono kapinių. Šie Dievo namai pastatyti stačiatikių stiliumi, kuris buvo būdingas šiaurinei Rusijos daliai. Cerkvės statybą finansavo Peterburgo pirklys M. Čukasovas. Projektas ir statybos priežiūra buvo karo inžinieriaus Raševskio žinioje, o ją statė Daugpilio tvirtovės amatininkai. Cerkvė pašventinta 1897 m.

Dabartinė Daugpilio sinagoga – Kadišo maldos namai, pastatyti 1850 m.

Daugpilio simboliu pagrįstai laikoma tvirtovė – unikalus kultūros ir istorijos objektas. Tai vienintelis 19 a. antrosios pusės tvirtovės pavyzdys, be pakeitimų išsaugotas Šiaurės Europoje. Tvirtovės ansamblį sudaro pagrindinė tvirtovė (citadelė) ir pylimas, 8 bastionai (penkiakampiai, išsikišę prieš įtvirtinimą palei tvirtovės kampus), ravelinai (trikampio pavidalo įtvirtinimai prieš tvirtovės pylimą tarp bastionų), išorinis apsauginis pylimas su dengtu keliu ir glasis dešiniajame Dauguvos krante, taip pat atskiri prieštilčio įtvirtinimai kairiajame upės krante. Pilies teritorija yra ovali, suskirstyta kvadratais, per vidurį – keturkampė paradinė aikštė. Aplink ją sugrupuoti administracinių ir gyvenamųjų namų kvartalai. Pastatų fasadai – rusiškojo ampyro stiliaus. Tvirtovės istorijos faktai: 1772 m. – Rusijos imperijos Karinė kolegija priima sprendimą statyti tvirtovę. 1810 m. – Rusijos imperatorius Aleksandras I patvirtina tvirtovės projektą, kurį parengė inžinierius karo vadas Hekelis. Prasideda prieštilčio įtvirtinimų statyba. 1811 m. – prieštilčio įtvirtinimuose pastatytas medinis artilerijos sandėlis ir du kordegardijos pastatai. Per Dauguvą nutiesiamas pontoninis tiltas. Tęsiami žemės darbai prieštilčio įtvirtinimuose. 1812 m. pastatyta dalis numatytų prieštilčio įtvirtinimų. Tėvynės karo metu rusų kariuomenė atsitraukdama nugriauna dalį prieštilčio įtvirtinimų. Prancūzų kariuomenės korpusas, vadovaujamas maršalo Udino, nesėkmingai bando užimti įtvirtinimus. Prancūzų kariuomenė sugriauna tvirtovės įtvirtinimus. 1813 m. – pradedami įtvirtinimų ir tilto atstatymo darbai. 1814 m. – pradedami darbai tvirtovės pakrantės ruože ir naujų pastatų statyba tvirtovės teritorijoje. 1816 m. – pavasario potvynis išplauna dalį žemės pylimo. Vyksta atstatomieji darbai padariniams pašalinti. Šalia tilto statomas pontoninis uostas. Pradedama pastatų statyba tvirtovėje, suskirsčius statinius į 20 kvadratų. 1818 m. rugsėjo 19 d. tvirtovėje apsilanko Rusijos imperatorius Aleksandras I ir susipažįsta su jos užstatymo eiga, patvirtina Dinaburgo dvaro užstatymo planą. 1820 m. – ant pagrindinio tvirtovės pylimo suprojektuojami ketveri vartai – Aleksandro, Konstantino, Nikolajaus ir Michailo. 1822 m. gegužės 9 d. – į tvirtovę atvyksta Rusijos imperatorius Aleksandras I ir patvirtina patobulinimus, susijusius su fortifikacinių įrenginių gynybinės galios sustiprinimu. 1820–1830 m. pagal Štrauberto projektą įgyvendinamas tvirtovės užstatymas. 1830–1833 m. – tvirtovėje statomas artilerijos arsenalas. 1831 m. – pagrindinis prieštilčio įtvirtinimų pylimas apkalamas akmens blokais. 1833 m. gegužės 21 d. – Rusijos caras Nikolajus I iškilmingos ceremonijos metu atidaro tvirtovę, pašventinama jos vėliava. 1837 m. – prieštilčio įtvirtinimuose pastatytos dviejų aukštų kareivinės su 142 kazematais. 1838 m. – caras Nikolajus I, atvykęs į tvirtovę, įsako ypatingą dėmesį skirti plytų sienų ir skliautų įrengimo kokybei. 1846–1851 m. – caras Nikolajus apsilanko tvirtovėje 13 kartų. 1878 m. balandžio 3 d. – į tvirtovę atvyksta Rusijos imperatorius Aleksandras II. 1897 m. – tvirtovė pervardijama į tvirtovę–sandėlį. 1914 m. lapkričio 2 d. – į tvirtovę atvyksta imperatorius Nikolajus II, imperatorienė Aleksandra Fiodorovna ir kunigaikštytės Olga bei Tatjana. Imperatorius sužeistiesiems suteikia skiriamuosius karinio rango ženklus. Kunigaikštienė su dukterimis sužeistiems kariams ant kaklo užkabina mažus šventųjų paveikslus. 1920–1940 m. – tvirtovėje dislokuojami Latvijos Žemgalos divizijos pulkai. 1940–1941 m. po Latvijos okupacijos tvirtovę užvaldo Raudonoji armija. 1941–1944 m. –tvirtovę užima vokiečių armijos karinės pajėgos. 1948–1994 m. – tvirtovė priklauso SSRS gynybos ministerijos žinyboms. Joje dislokuojamos sovietų karinių pajėgų dalys, veikia J. Fabriciaus aukštoji karinės aviacijos inžinerijos mokykla. 1994–1998 m. – tvirtovę valdo Daugpilio miesto dūma. 1998 m. – Ministrų kabineto įsakymu tvirtovės kompleksas perduodamas valdyti valstybės akcinei bendrovei „Valstybės nekilnojamasis turtas“. Išsamesnės informacijos galima gauti ir ekskursijas užsakyti Daugpilio regininiame turizmo centre, Rygos g. 22а, Daugpilis, tel./faks. 65422818, el. paštas tourinfo@daugavpils.apollo.lv.

Dabartinė bažnyčia pastatyta 1859 m. Medžio drožiniais papuoštas Šv. Dvasios altorius ir medinės šventųjų statulėlės.

Dubnos Jėzaus Širdies bendruomenės koplyčia (Varšavenia) pastatyta 1800 m. kaip ypatingas aštuoniakampis medinis pastatas su pailginimu altoriaus dalyje. Vienintelis tokios rūšies sakralinis pastatas Daugpilio rajone.

1882 m. įkurtas parkas yra tarp Rygos ir Paradės gatvių. Jį įrengiant aktyviai dalyvavo Pavelas Dubrovinas, kuris 1876–1890 metais buvo miesto meras. Todėl parkui suteiktas jo vardas. Miestiečių pamėgta poilsio vieta. Karštomis vasaros dienomis parke prie didelio fontano galima atrasti gaivinančią vėsą. 2007 m. rugsėjo mėn. parke atidengtas P. Dubrovinui skirtas paminklas.

1947 m. atnaujintame centriniame bažnyčios altoriuje galima apžiūrėti Dievo Motinos paveikslą ir Dievo Motinos statulą.

Dvietės Šv. Stanislovo Kostkos katalikų bažnyčia pastatyta 1864 m. baroko stiliumi, dvarininko Kazimiero Pliaterio-Zybergo lėšomis. Žymus valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas prabangiausių sakralinių baroko interjerų Daugpilio rajone.

Egipto liuteronų bendruomenės bažnyčią Vilkumiestoje pradėjo statyti dvarininkas A. Etingenas 1823 m. Vėliau, 1863 m. buvo pastatytas bažnyčios bokštas. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo sugriauta, o per Antrąjį – visiškai sunaikinta. Egipto evangelikų liuteronų bažnyčia yra buvusioje Ilūkstės apskrityje, dabar – Daugpilio rajone, Medumo valsčiaus teritorijoje, prie sienos su Lietuvos Respublika. Egipto evangelikų liuteronų bendruomenė buvo įkurta 1567 m. vasario 28 d. Kužemės hercogo įsakymu dėl naujų bažnyčių kūrimo. Nuo 1584 m. Egipto liuteronų bendruomenė jau turėjo savo pastorių. XVI ir XVII amžių sankirtoje šalia Egipto bažnyčios atsirado vieta, kurią vadinama Vilkumiestu, dabar toks yra tikrasis latviškas bendruomenės pavadinimas. Egipto bendruomenė turėjo kelias medines bažnyčias iš eilės, paskutinė jų buvo sunaikinta 1812 m. per prancūzų karą. Kalkūnės ir Mednių (Medumo) dvaro savininkas 1823 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, kuri buvo pašventinta 1825 m. liepos 5 d. A. Etingenas (Oettingen) 1863 m. iš pagrindų suremontavo šią bažnyčią ir pastatė bokštą. Kartu su Egipto bendruomenės įsteigimu Mednių dvaro savininkas V. Firstenbergas įsteigė ir pastoratą, kuris, kaip ir bažnyčia, daug kentėjo per karus, nes buvo šalia didelio kelio į Daugpilį. Bendruomenės archyvas buvo visiškai sunaikintas per prancūzų karą, o ypač – Pirmojo pasaulinio karo metu.

Takas vinguriuoja vaizdingiausiais Ilžos (Ludzos) upelio krantais, per seną Everso dvaro parką, palei katalikų bažnyčią ir dvaro pastatus iki Felicianovos dvaro ir malūno.

Ši medinė bažnyčia išsiskiria iš didžiausių saugomų valstybinės reikšmės paminklų mano kūrinių skaičiumi.

Naujosiose Bebrenės katalikų bendruomenės kapinėse yra 1875 m. pastatyta Grafų Pliaterių giminės koplyčia. Ji pastatyta gotikiniu stiliumi, vėliau nutinkuota.

Dviejų aukštų mūriniai rūmai su mansardiniu stogu ir savitais diademos formos frontonais iš rizalitų, joje matyti 18 a. latviškojo baroko poveikis; pastatyta pagal italų architekto A. Parako projektą. Tai vieninteliai rūmai Latgaloje su tokiu dekoru.

Grendzos Šv. Petro katalikų bažnyčia pastatyta 1907 m. Grendzos bažnyčia – be bokštų, 30 x 15 x 12 dydžio, stogas – iš skardos, įėjimo durys – iš galo, šonų ir abiejų zakristijų. Bažnyčios šonuose iš abiejų pusių yra po 3 langus, zakristijose – po vieną langą, altoriaus dalis įrengta lanko pavidalu. Bažnyčios sodą juosia betoninė tvora su šiferio stogu. Tai vienanavė bažnyčia, pastato grindys cementinės, lubos apkaltos lentomis, sudarančiomis lankus, choro patalpą laiko mūrinės kolonos. Vargonų nėra, yra tiktai fisharmonija.

Ilūkstės katalikų bažnyčia pastatyta 1816 m. Katrynos Zybergos ir buvo perduota unitams. 1961 m. bažnyčia perėjo į stačiatikių rankas, o nuo 1920 m. ja vėl naudojasi katalikų bendruomenė.

Ilūkstės liuteronų bažnyčia (1865 m.) istorijos vingiuose nukentėjo ne kartą. Per Pirmąjį pasaulinį karą šventykla buvo sugriauta, paskui atstatyta bendruomenės lėšomis (1928 m.). Šeštajame 20 a. dešimtmetyje sovietų valdžia atėmė bažnyčios pastatą iš bendruomenės ir pritaikė jį „pasaulietiniams tikslams“. Ten buvo ir klubas, ir kino teatras, ir galiausiai rajono vaikų sporto mokykla. Bendruomenė savo nuosavybę atgavo dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir 1993 m. čia įvyko pirmosios mišios. Bendruomenė įdėjo milžiniškas pastangas ir dabar bažnyčia vėl įgyjo anuometinį pavidalą. Iš naujo pastatytas bokštas, yra altorius (jį įrengė ir vidaus darbus atliko Rygos amatų mokyklos auklėtiniai), fisharmonijos, sakykla ir kitas inventorius. O bažnyčios bokšte skamba varpas, kurį padovanojo Hadreslevos (Danija) bendruomenė.

Stačiatikių Dievo Motinos Gimimo cerkvės (1880 m.) prieglobstyje anuomet veikė ir vienuolynas, ir septynmetė gimnazija. Ši cerkvė taip pat išgyveno karo griovimus ir sovietų valdžią, kuri cerkvę uždarė. Šventyklos atnaujinimo darbai pradėti 2001 m. Nedidelei cerkvei, pastatytai iš raudonų plytų, būdinga tapyba ant išorinių sienų.

Valstybinės reikšmės kultūros paminklas. Cerkvėje galima apžiūrėti 19 a. tapytus paveikslus ir ikonas.

Indrica yra pati seniausia Latgalos katalikų bendruomenė. Ant Dauguvos kranto, labai gražioje vietoje, stovi seniausia medinė bažnyčia.

Pirmą Izvaltos medinę bažnyčią pastatė 1625 metais. XVIII amžiuje ją perstatė, o Livonijos vyskupas sufraganas Antonas Ostrovskis ją pašventino šv. arkangelo Mykolo garbei. 1635 metais jėzuitai įkūrė Izvaltoje misijos punktą. Jiems buvo patikėta bažnyčia ir parapijos probsto pareigos. 1896 metais buvo pastatyta dabartinė Izvaltos bažnyčia, nes senoji buvo beveik sugriuvusi. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.