Šis puslapis išspausdintas iš Latgalos turizmo informacijos portalo
LT: http://visitlatgale.com/lt/latgale/routes/senci

» Latgale » Maršrutai

Latgalos protėvių šauksmas

Asotė – Jersika – Markava – Adamova – Agluona – Rėzeknė – Ludza – Lubanas

Kiekvienas kalnas yra vis kitoks, jis turi savo istoriją ir aurą. Užkopęs į Latgalos kalną žvalgaisi aplink ir įsiklausai, ką kalnas nori tau papasakoti.

Šis maršrutas skirtas Latgalos valstybės senovės istorijai pažinti.
Maršruto ilgis Latgaloje: ~350 km
Maršruto trukmė: 2–3 dienos

Asotės piliakalnis – aukštis 10 m. Iš trijų pusių ji juosia Darzupytės arba Lagzdės upė. Ant šio    piliakalnio žmonės gyveno nuo I a. pr. Kr. iki 13 a.po Kr. Nauja piliakalnio pasaugos sistema su    žiediniu apsauginiu pylimu įrengta 11 a. Tuo metu piliakalnis buvo laikomas ne tiktai latgalių amatininkystės ir prekybos centru, bet ir krašto administraciniu bei kariniu centru. 1211 m. ordino ir vyskupo sutartyje dėl latgalių žemių padalijimo minimas kraštas „Aszute“, kurį tyrinėtojai vienareikšmiškai sieja su Asote.

Jersikos piliakalnis yra ant Dauguvos kranto tarp dviejų raguvų, 9 km už Lyvanių, 200 m nuo greikelio Ryga–Daugpilis. Jersikos (Gercike) vardas nuo 1203 iki 1375 m. daug kartų minimas rašytiniuose šaltiniuose. Jersikos piliakalnis buvo 12 ir 13 a. senosios latgalių Jersikos valstybės    ekonominis ir politinis centras. 13 a. pradžioje ją valdė Visvaldis. Kada vokiečių kryžiuočiai Jersiką 1209 m. paėmė, jų grobis be kita ko buvo ir bažnyčių varpai ir šventieji paveikslai, o tai liudija, kad Jersika buvo krikščioniškas kraštas.

Vasarasgališkių apžvalgos bokštas – 24 m aukščio apžvalgos bokštas atidarytas tarptautinės konferencijos „Kultūrinės aplinkos kūrimo problemos Dauguvos slėnyje“ metu, 1991 m. spalio 3 d. Iš bokšto iš arti ir į tolį atsiveria nuostabūs vaizdai – į Vasergališkių ir Rozališkių vingį, Rozališkių dvarą, raguvas ir apylinkių kultūrinį kraštovaizdį. Žvelgiant iš šios vietos sukurtas eskizas atvaizdui, kuris yra ant Latvijos 10 latų banknoto.

Markovo piliakalnis Slutiškiuose. Piliakalnis yra ant dešiniojo Dauguvos kranto prie Markovos. Iš dalies nuniokotas 20 a. pradžioje kasant žvyrą. Apaugęs mišku. Šį piliakalnį 1925 m. atrado E. Brastinš. Pagal jo vertinimą, piliakalnio sutvirtinimui atlikti visai nedideli žemės darbai, nes kalnas tiktai iš vienos pusės buvo apribotas dviem pylimais ir grioviais, kurie nuolaidžiausia šiaurės rytų kryptimi šlaite pereina į terasas. Priešingame pietiniame gale jau tada buvo nukastas žvyras.

Adamovo piliakalnis yra ant Dauguvos kranto Kraslavoje, jis driekiasi palei Dauguvos krantą ir sudaro labai stačius šlaitus. Matomi geologiniai dariniai, daugiau kaip 300 milijonų metų senumo devono smiltainis ir baltasis molis. Salpose galima stebėti tuos smėlio ir žvyro darinius nuo ledynmečio laikų. Senaisiais laikais čia buvo pilis, ir prekiautojai, gabenę prekes su valtimis Dauguvos upe, privalėjo užkopti į šį kalną ir sumokėti mokesčius. Čia yra ir raguvų, didžiulių medžių, šaltinių, didelių lauko riedulių. Po 26 m storio uolienų sluoksnių yra 40–50 cm storio durpių sluoksnis, vienintelis tokio tipo darinys Latvijoje.

Madelanų piliakalnis Agluonoje, karaliaus Mindaugo kalnas – vienas iš gražiausių Latgalos piliakalnių vakariniame Didžiojo Dūbulio ežero krante. Akivaizdu, kad čia žmonės gyveno jau 1 a. pr. Kr., tai liudija atrasti nežiestinės keramikos molio šukės, akmeniniai ir kauliniai darbo įrankiai. 12–13 a. apsigyveno latgalių gentis. Iš šio laikotarpio rasta sienojų elementų, dekoratyvinių liekanų. 20 a. devintajame dešimtmetyje piliakalnio papėdėje atrasta sena gyvenvietė su kapinėmis už jos. Čia archeologai atrado turtingai papuoštos moters kapą, kuris galėtų būti datuojamas 12 a. Neįtikėtinas faktas – į apavo galus įsiūti bronziniai žvangalėliai, iškelti į saulės šviesą daugiau kaip po 800 metų, vėl pradėjo skambėti!

Rušenicos piliakalnis – pietiniame Raznos ežero krante stūkso viena iš aukščiausių Latgalos kalvų – Makonkalnis arba Padebesių kalnas (absoliutus jo aukštis yra 248 m, santykinis – apie 55 m). Kažkada čia stovėjo Volkenbergo pilis, pastatyta 1236 m., garsas apie ją buvo toli pasklidęs. Pasakojama, kad po Volkenbergo pilies valdovo ir jo žmonos mirties didžiulės pilies žemės valdos buvo padalytos trims jų dukterims – Rozai, Liucijai ir Marijai. Kiekviena iš jų savo žemėje pasistatė naują pilį: Roza – Rėzeknę (Rositten), Liucija – Ludzą (Lucin) ir Marija – Viliaką (Marienhaus). Tačiau kažkada galinga Volkenbergo pilis, seserų apleista pamažu sunyko. Iki mūsų dienų išliko tiktai apsauginės sienos mūro likučiai ir užgriuvęs požeminis perėjimas.

Senasis akmeninis mėnesių kalendorius Litavniekuose – galima apžiūrėti senovės apeigų kulto akmenų kolekciją (tel. +371 28702943).

Latgalos etnografinė sodyba Munduose

Odų kalnas – Ludzos senamiesčio liudininkas – yra Ludzos mieste, tai 18 m aukščio kalva, einanti šiaurės vakarų ir pietvakarių kryptimi palei Didįjį Ludzos ežerą.

Kyšų kalnas – buvusi Rusijos caro Ivano Rūsčiojo įvažiavimo į Ludzos pilį platforma. Piliakalnis yra Ludzos rajono Zvirgzdenės valsčiuje, ant Didžiojo Ludzos šiaurės rytų kranto, čia nedideliame    pusiasalyje užsibaigia aukščiausias kalvos gūbrys. Iš trijų piliakalnio pusių yra natūraliai susiformavę skardžiai, gūbrio gale – 14 m aukščio šlaitas.

Ludzos kraštotyros muziejus – generolo Kulnevo gimtajame name įkurtas muziejus su skyriumi po atviru dangumi (tel. +371 5723931).

Ludzos amatininkų centras – amatininkystės salonas-parduotuvė, parodų salė, galima pabandyti ir savo sugebėjimus (tel. +371 29467925; +371 29123749).

Ydenios piliakalnis ant Lubano ežero kranto

Artimiausios nakvynės vietos:

Preilių rajonas

Daugpilio rajonas
Viešbutis „Park Hotel Latgola“, tel. +371 5420932, www.hotellatgola.lv   

Kraslavos rajonas
    Svečių namai „Zive“ („Žuvis“), tel. +371 29185835
    Jaunimo stovykla „Zvaniņš“ („Varpelis“), tel. +371 26541545
    Savaitgalio poilsio namai „Skerškani”, tel. +371 29195745
    Svečių namai „Priedaine”, tel. +371 26430798
    Savaitgalio poilsio namai „Arkadija”, tel. +371 26410859
    Savaitgalio poilsio namai „Ežersetas”- 29166259; www.laivasLatgala.lv
    Savaitgalio poilsio namai, kaimo ūkis – „Zemeņu krastini“, tel. 29185234;    

    www.zemenu.krastini.lv

Rėzeknės rajonas
    Poilsio bazė „Razna”, tel. +371 29994444; www.razna.lv
    Poilsio bazė „Raznas licis”, tel. +371 29176687; www.raznaslicis.lv

Ludzos rajonas
    Poilsio bazė „Dzerkaļi”, tel. +371 26324735, www.dzerkali.lv
    Svečių namai „Akmeņi”, tel. +371 26454793, www.akmeni.lv
    Viešbutis „Ludza”, tel. +371 26342090
    Svečių namai „Vīksnas”, tel. +371 29466588
    Poilsio bazė „Cirmas ežerkrasts”, tel. +371 28332523, www.cirmasežerkrasts.lv
2007 Latgalos regiono plėtros agentūra